Riboti ne kiekį, bet maistingumą

Užtrūkusių karvių šėrimas skirstomas į du periodus: 8–3 savaičių iki numatomo veršiavimosi ir 3 savaičių iki veršiavimosi. Pasak S.Kontrimavičiaus, per kiekvieną veršingumo periodą pašarų ir maisto medžiagų poreikis skiriasi, todėl reikia optimaliai ir racionaliai pašerti karves, kad jos tinkamai pasiruoštų būsimai laktacijai.

 Užtrūkusios karvės pirmą užtrūkinimo mėnesį yra linkusios nutukti, todėl šėrimo racionas turi turėti du ar tris kartus mažiau energijos negu melžiamų karvių laktacijos pabaigoje ir keturis kartus mažiau energijos negu laktacijos pradžioje. Tačiau pašarų kiekis turi išlikti pakankamai didelis. Šiuo laikotarpiu karvėms turėtų būti duodama daug šiaudų: per dieną apie 3–6 kg. Bendras pašaro davinys turėtų būti 9,5–10,5 kg SM (sausųjų medžiagų) kiekio karvei per dieną. Pašaro baltymingumas turėtų neviršyti 13–14 proc. žaliųjų proteinų SM. Užtrūkimo laikotarpiu karves rekomenduojama šerti žolių šienainiu, silosu ar šienu, riboti kukurūzų siloso kiekį, mažinti grūdų, baltymingų pašarų normas.

„Šiuo laikotarpiu karvės įmitimas turi būti vidutinis (apie 3,5 balo). Jis gali kisti ne daugiau kaip 0,5 balo. Užtrūkusioms karvėms reikėtų pradėti riboti kalcio bei kalio kiekį, didinti vitamino E kiekį iki 1 000–1 200 mg karvei per dieną“, – sako S.Kontrimavičius.

Kaip išvengti ketozės

Pasak UAB „Baltic agro“ gyvulininkystės produktų grupės vadovo, per antrą užtrūkimo laikotarpio periodą, paskutines 3–2 savaites iki veršiavimosi, karvės turėtų gauti gerokai daugiau energijos turintį pašarą. Taip pat rekomenduojama sumažinti šiaudų kiekį iki 1–2 kg karvei per dieną. Raciono procentinė sudėtis turėtų būti artima šviežiapienių karvių raciono procentinei sudėčiai. S.Kontrimavičius pataria šiuo periodu duoti pašarų, kuriuose yra mažiau kalcio ir kalio. Karvėms tinka duoti džiovintų cukrinių runkelių griežinių ir kt. Vitamino E kiekis padidinamas iki 1 500–2 000 mg karvei per dieną. Per antrą užtrūkimo periodą rekomenduojama padidinti cukraus kiekį racionuose iki 6 proc. SM. Tačiau melasa šerti nerekomenduojama dėl joje esančio didelio kiekio kalio. Ūkiuose, kuriuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių karvės serga ketoze, galima naudoti propilenglikolį po 200–300 g karvei per dieną arba kitus gliukozės prekursorius (propionatus, dekstrozę ir kt.).

Kartais reikia kraujo tyrimų

S.Kontrimavičius pataria gyvuliams duoti tik kokybiškus pašarus ir nešerti jų „iš akies“. Geriausia, kad racionus sudarytų specialistai. Ūkininkai, kurie nori tiksliai nustatyti, ar gyvuliai šeriami tinkamai, ar jie pasisavina pašarų maisto medžiagas ir ko gyvuliams trūksta, gali atlikti biocheminius kraujo tyrimus. „Karvių biocheminiai kraujo rodikliai tiksliausiai parodo mitybos ir medžiagų apykaitos būklę. Šie tyrimai yra gana populiarūs Lietuvoje. Biocheminius kraujo tyrimus galima atlikti išskirtiniais atvejais. Jeigu ūkyje karvės yra šeriamos ir laikomos tinkamai, tokie tyrimai nelabai reikalingi“, – sako UAB „Baltic agro “ gyvulininkystės produktų grupės vadovas.

S. Kontrimavičius pataria užtrūkusioms karvėms sudaryti geras sąlygas. Gyvuliai turi turėti nuolatinį priėjimą prie vandens ir pašarų. Karvių laikymo ir veršiavimosi vietos turi būti tinkamai prižiūrimos: nuolat valomos, dezinfekuojamos, kreikiamos.

Tuoj po apsiveršiavimo karvėms patariama duoti geriausios kokybės žolinių pašarų ir skatinti kuo dau­giau jų suėsti. Būtina po truputį didinti koncentruotųjų pašarų kiekį, duoti tokių koncentratų, ku­rie turi daugiau ląstelienos: cukrinių runkelių griežinių, traiškytų grūdų. Verta papildomai duoti po 1–2 kilogramus šieno ar žieminių javų šiaudų.