Visiška nesąmonė

Žlugus „Snoro“ bankui ir paaiškėjus faktams, kad kai kurios šalies ligoninės didžiules pinigų sumas laikė bankuose, bandoma įteigti, kad taip įstaiga puikiai geba tvarkytis. Tačiau ar šitaip nenukenčia pacientai, kurių nepasiekia bankuose gulinčios lėšos?

Jau esu sakęs – ligoninių vadovai supainiojo gydymo įstaigų paskirtį. Ligoninės – ne investiciniai fondai, ne maklerių firma. Sveikatos apsaugos ministerija skiria joms pinigus žmonėms gydyti. Ir aš nematau nieko gero šitoje absurdiškoje situacijoje. Valstybė skolinasi pinigų už 6 proc. palūkanų gydymo įstaigoms išlaikyti, o jos tuos pinigus deda į bankus už 4 proc. palūkanų! Ligoninių vadovai – ne investuotojai. Ir visiška nesąmonė, kai kalbama, kad pinigai buvo kaupiami aparatūrai pirkti. Juk ta pati Sveikatos apsaugos ministerija ir skiria lėšų naujai aparatūrai įsigyti, gydytojų bei slaugytojų atlyginimams išmokėti. Absurdas – kai kurios gydymo įstaigos bankrutuoja, neturi pinigų atlyginimams, o bankuose guli didžiulės sumos. Čia nesąmonė! Jau esu sakęs ir pakartosiu dar kartą: banke gulintis milijonas – nepanaudotas milijonas žmonėms gydyti. Gydymo įstaigos pinigus privalo naudoti, o ne kaupti – ne tokia sveikatos apsaugos lėšų paskirtis.

Tačiau išskirtinai daug – net 23 mln. litų – sugebėjusios sukaupti Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga tvirtina, kad įstaiga mokėjo vienus didžiausių atlyginimų savo darbuotojams ir jos pacientai neturėjo mokėti už medicinines priemones. Ar nematote logikos stygiaus tokiame paaiškinime – išleidžiu daugiau, bet ir sutaupau daugiau? Jūsų manymu, kokiu būdu ligoninė galėjo sutaupyti milžiniškas sumas?

Aš irgi niekaip šito nesuprantu! Turbūt tai gali reikšti tik viena – gydymo įstaigoms buvo skiriama akivaizdžiai per daug pinigų, jei sugebėta ir atlyginimus aukštus mokėti, ir iš pacientų neimti, ir dar tiek į bankus pasidėti. Tuomet reikia atidžiai ištirti ir Valstybinės ligonių kasos veiklą, bet tuo turi užsiimti atitinkamos institucijos, o aš tik išsakau savo, kaip Seimo nario ir kaip Sveikatos reikalų komiteto nario, nuomonę. Vadinasi, kalbos apie tai, kad sveikatos apsauga Lietuvoje labai blogai finansuojama, yra blefas.

Ligoninė – ne investicinis fondas

Kaip apskritai vertinate faktą, kad viešoji įstaiga Klaipėdos jūrininkų ligoninė sugebėjo sukaupti ir vienu metu devyniuose bankuose laikė 23 mln. Lt?

Vertinu neigiamai. Kaip jau sakiau – gydymo įstaiga nėra investicinis fondas. O tokia situacija galbūt reiškia, kad kažkoks vertybinių popierių specialistas dirbo ligoninėje? Tačiau ligoninei sukaupti tiek lėšų – nenormalu.

Jūsų manymu, ar Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos vidaus auditą ministerija pajėgi atlikti skaidriai ir nešališkai?

Ir gali, ir privalo, nes ministerija yra įstaigos šeimininkė. O šeimininkas privalo žinoti, kaip tvarkomasi jam pavaldžioje įstaigoje. Auditas bet kokiu atveju privalo būti atliekamas – tai yra visiškai normalu. Auditas anaiptol visai nereiškia, kad toje įstaigoje yra kažkas negerai, nebent jis paskatintas tam tikrų įvykių. Tai drausminamoji ir patariamoji priemonė. Auditas natūraliai atliekamas viso pasaulio įstaigose.  Tai elementari logika ir prevencinė priemonė klaidoms užbėgti už akių.

Jūsų nuomone, kokiomis priemonėmis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje galima pasiekti skaidrumo?

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje nėra labai bloga situacija. Aišku, kad jos reformą reikia tęsti, ji ir bus tęsiama toliau. O po „Snoro“ žlugimo išaiškėję faktai rodo, jog gydymo įstaigoms skiriamos lėšos turi būti koncentruojamos, specialistai – irgi. Klaipėdos situacija nenormali, pabrėšiu – nenormali, kai viena ligoninė vadinama dviejų vardais (Klaipėdos jūrininkų ir Klaipėdos universitetinė – autorės pastaba). Jas skiria tik viena plona tvorelė, bet tai – dvi atskiros įstaigos. O kiek kainuoja jų dviejų vadyba?! Bet ateis laikas – ši problema irgi išsispręs.

Ligita Sinušienė

vlmedicina.lt