Medus tinka ir žaizdoms gydyti

Medaus kompresai, tirpalai, pavilgai, tepalai gali būti naudojami žaizdoms, opoms, nudegimams ir nušalimams gydyti. Tai ypač tinkamos priemonės namų sąlygomis, kai organizmas netoleruoja sintetinių vaistų. Po operacijų, sulėtėjus gijimo procesui, kol nebuvo atrasti antibiotikai, ligoniams didžiausią grėsmę sveikatai keldavo infekcinės ligos. Net nedideli sužeidimai būdavo mirties priežastis. Tais laikais bet kokius įdrėskimus ar sužalojimus žmonės tepdavo medumi. Jame esančios medžiagos – vandenilio peroksidas ir propolis neleisdavo plisti infekcijoms. Net šiandien, kai vaistinėse galima nusipirkti antiseptinių priemonių, ne vienas mano, kad žaizdas geriau patepti medumi. Medus iš žaizdų ištraukia drėgmę, todėl žūva bakterijos, kurioms ji būtina. Svarbu ir tai, kad medus iš žaizdų šalina išorinius teršalus. Žaizda pradeda intensyviai gyti, nes medus stimuliuoja audinių regeneraciją, todėl ji pasidengia epiteliu. Geriausiai žaizdas gydo liepų medus. Po Antrojo pasaulio karo, kai trūko medikamentų, Vokietijos gyventojai medumi tepdavo tonziles, gerklę, nosies gleivinę ir per kelias savaites išgydydavo net difteriją. Šių laikų medicina, atlikusi daugybę tyrimų, medų iš naujo atrado kaip gydomąją medžiagą ir pripažino jį puikia antibakterine priemone opoms, praguloms ir paviršinių odos žaizdų sukeltoms infekcijoms gydyti.