2012-02-08 08:53
Sviestas naudingas, jei vartojate jį saikingai
Daugelio mūsų rytas prasideda nuo puodelio karštos arbatos ar kavos bei sviestu užteptos duonos riekės. Sviestą vartojame beveik kasdien. Juo tepame mėgstamus sumuštinius, jį naudojame gamindami įvairius patiekalus, jame kepame ir t. t. Ką gi reikėtų žinoti apie šį produktą?
Svarbiausia sudedamoji sviesto dalis yra pieno riebalai. Jų produkte yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau kaip 90 proc. Sviestas – maistingas, gerai pasisavinamas, didelės energinės vertės produktas. Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaidos Žeimienės, be pagrindinių sudedamųjų dalių – riebalų ir vandens, svieste yra ir neriebalinių medžiagų: baltymų (0,3–2,5 proc.), laktozės (0,6–1,7 proc.), mineralinių medžiagų (0,1–1,9 proc.), vitaminų (A, E, B1, B2, C, PP, D) bei karotino.
Svieste esantys pieno riebalai vertingi žmogaus organizmui. Tačiau dėl produkte esančio nemažo kiekio sočiųjų riebalų rūgščių mitybos specialistai rekomenduoja šį maisto produktą vartoti saikingai. Per dieną žmogui turėtų pakakti 3 arbatinių šaukštelių sviesto.
Gaminamas ir mažesnio riebumo sviestas: trijų ketvirčių riebumo, pusiau riebus. Tokiame svieste pieno riebalų yra mažiau. Yra ir sviesto pakaitalų – margarino ir tepiųjų riebalų mišinių, tačiau mitybos specialistai rekomenduoja rinktis tikrą sviestą. Margariną sudaro kieti ar skysti augaliniai arba gyvūniniai riebalai, kuriuose yra ne daugiau kaip 3 proc. pieno riebalų. Neretai aliejus, iš kurio gaminamas margarinas, būna spaustas iš genetiškai modifikuotų sojų. Nors margarine mažiau sočiųjų riebalų rūgščių nei svieste, dėl trans-riebalų rūgščių poveikio jo pranašumas abejotinas. Tepiesiems riebalų mišiniams gaminti įvairiu santykiu naudojami augaliniai ir gyvūniniai arba tik augaliniai riebalai bei aliejai. Procentai ant tepiojo riebalų mišinio pakuotės reiškia ne pieno riebalus, o bendrą mišinio riebumą.
Sviestas turi būti jam būdingo kvapo, skonio, be jokių prieskonių ir kitų kvapų. Vienas iš svarbiausių šio produkto kokybės požymių – spalva: ji gali būti nuo baltos iki gelsvos. Sviestas neturi būti trapus, purus, tąsus, lipnus, kietas ar minkštas. Jis priskiriamas prie greitai gendančių maisto produktų, todėl jei ima gelsti ir įgyja nemalonų, kartų skonį bei kvapą, jo vartoti nebereikėtų.
Sviestas su žalumynais
1 česnako skiltelės, 100 g svogūnėlių, 1/8 l vyno, 4 šaukštai kapotų petražolių, po 1 arbat. šaukšt. bazilikų, peletrūnų, mairūnų, čiobrelių, 150 g sviesto, ančiuvių pasta, 1 arbat. šaukšt. aštriųjų garstyčių, 1 šaukštas citrinų sulčių, šlakelis Vusterio padažo (jis netiksliai vadinamas Vorčesterio padažu), 1/8 l grietinės, po žiupsnelį druskos ir pipirų.
Nuluptas česnako skilteles ir svogūnėlius supjaustykite mažais kubeliais ir pavirkite vyne, kol išgaruos skystis. Suberkite kapotas petražoles, bazilikus, peletrūnus, mairūnus, čiobrelius, įdėkite sviestą, ančiuvių pastą, aštriąsias garstyčias. Viską pagardinkite citrinų sultimis, Vusterio padažu, grietine, druska ir pipirais.
Sviestas su ikrais
100 g ikrų, 250 g sviesto, 1 kiaušinio trynys, 1 kubelis cukraus, 1 arbat. šaukšt. citrinų sulčių, druska, juodieji pipirai.
Viską
sutrinkite elektriniu smulkintuvu. Suformuokite kubelius, juos suvyniokite į maistinę plėvelę ir užšaldykite. Šaldiklyje tokį sviestą galite laikyti apie 5 mėn.
Sviesto kremas
250 g nesūdyto sviesto, 500 g cukraus pudros, 1 arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto.
Kambario temperatūros sviestą ir cukraus pudrą sudėkite į dubenėlį ir gerai išplakite. Įpilkite vanilės ekstrakto ir dar kartą išplakite. Į kremą galima įmaišyti citrinų ar apelsinų sulčių. Šis kremas gaminamas iš sviesto ir cukraus, todėl jį galima laikyti šaldytuve kaip įprastą sviestą.
Lydytas sviestas
2 kg 82 proc. riebumo kaimiško arba geros kokybės pirktinio sviesto, storasienis puodas, marlės gabalas, indas lydytam sviestui laikyti.
Sviestą sudėkite į puodą ir kaitinkite ant vidutinio kaitrumo ugnies. Iš lėto jį ištirpinkite, tada užvirkite. Sviesto paviršiuje susikaups sluoksnis baltų putų – tai atsiskiriantys baltymai. Putų nugraibyti nereikia, tik sumažinkite ugnį. Dažnai maišyti nereikia, leiskite baltymams leistis ant dugno. Maždaug po 40–60 min. ant sviesto paviršiaus susiformuos pilkšvai balzgana plutelė, o ant dugno matysis baltymai. Sviestas ims skleisti malonų riešutų aromatą ir praskaidrės. Galite pavirti dar 10–20 min., tačiau nesudeginkite. Jei sviestas – gintaro spalvos, jis paruoštas. Puodą būtinai nuimkite nuo viryklės, net jei ją ir išjungėte. Pastatykite šaltoje vietoje, kad greičiau atauštų. Puodo jokiu būdu neuždenkite, nes virimas tęsiasi ir jį nukėlus. Kai sviestas šiek tiek praauš, marlės gabalu uždenkite indą, kuriame laikysite lydytą sviestą, ir per jį perkoškite masę. Marlėje likusias atliekas išmeskite. Lydytą sviestą naudokite įvairiausiems karštiems patiekalams – troškiniams, sriuboms, ankštinių daržovių patiekalams – gaminti, duonai, pyragams kepti. Išvalytas lydytas sviestas nesudega jame kepant ar gruzdinant, todėl gali būti naudojamas kelis ar net keliolika kartų.
NMVRVI specialistai rekomenduoja
• Išsiaiškinkite, kokios yra sviesto laikymo sąlygos (jos nurodytos gaminio etiketėje), prieš įsigydami šį produktą patikrinkite jo galiojimo terminą.
• Sviestą laikykite uždengtoje pakuotėje ar inde, bet ne polietileniniame maišelyje.
• Jei sviestą laikote tam skirtame inde, žiūrėkite, kad jis nebūtų įtrūkęs, nes pro įtrūkimus patekusios bakterijos gali apkrėsti ir kitą maistą.







Facebook
iGoogle
El. paštas: