Primename, kad krematoriumas visai neseniai atidarytas netoli Kauno - Kėdainiuose, tad kauniečiai verslininkai skeptiškai vertina galimo naujo tokios paskirties statinio perspektyvą Kaune. Jame kol kas susirūpinta kolumbariumais.
 
 Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio teigimu, ateinančių metų savivaldybės biudžete kapinių infrastruktūrai gerinti planuojama numatyti 1 mln. Lt. Dalis lėšų galėtų būti skirta ir kolumbariumų statyboms.
 
 Pirmadienį Kauno miesto savivaldybėje įvyko diskusija-pristatymas "Siūlomos vietos įrengti kolumbariumams Kauno miesto kapinėse". Šio renginio išvakarėse Kauno savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" darbuotojams atlikus studiją, paaiškėjo, jog kolumbariumus būtų galima įrengti septyniose iš dvidešimt penkių miesto kapinių.
 
 Išankstiniu skaičiavimu, 100 vietų kolumbariumo įrengimas kainuotų apie 122 tūkst. litų. Daugiausiai urnoms su mirusiųjų pelenais vietų - 1500 - galėtų atsirasti pirmosiose Romainių kapinėse. Dvigubai mažesnius kolumbariumus būtų galima įrengti antrosiose Romainių ir Petrašiūnų kapinėse, 350 vietų - Karmėlavos kapinėse, o po 150 vietų turintys statiniai galėtų atsirasti Seniavos, Karių ir Eigulių kapinėse.
 
 Laikinojo savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" direktoriaus Evaldo Stankevičiaus teigimu, iš viso būtų galima saugoti 3,6 tūkst. urnų su velionių pelenais. Vietų turėtų užtekti 2 metams.
 
 Preliminariais paskaičiavimais, viena vieta kolumbariume galėtų kainuoti apie 1 tūkst. Lt (be PVM).
 
 Manoma, kad geriausiai tiktų ir ilgaamžiškiausi būtų betono liejinio statiniai. Jie galėtų atsirasti ne tik laisvose kapinių vietose - juos būtų galima įrengti ir vietoje apleistų, griūvančių tvorų, juosiančių kapines.
 
 Savivaldybėje surengtoje diskusijoje dalyvavęs monsinjoras Adolfas Grušas patikino, jog kremavimas neprieštarauja nei bažnyčios normoms, nei tikėjimo tiesoms.
 
 "Nesvarbu, ar urnoje ar karste, žemėje ar kolumbariume, bet žmogus turi būti palaidotas. Bažnyčia laikosi pozicijos, jog pelenai negali būti išbarstomi bet kur ar laikomi namuose. Turi būti vieta, prie kurios artimieji turėtų galimybę gedėti. Statant kolumbariumus svarbiausia užtikrinti, kad urnų niekas negalėtų pavogti ar kitaip išniekinti", - sakė Bažnyčios atstovas.
 
 Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pastebėjo, jog kremavimo poreikis Lietuvoje auga. Tai tampa ypač aktualu dabartiniu metu, kai miestų kapinėse trūksta laidojimui skirtų vietų. Pirmųjų kolumbariumų Kauno miesto kapinėse galima sulaukti iki kitų metų Vėlinių.
 
 "Turime išreikšti politinę valią šiuo klausimu ir kitų metų biudžete tam skirti lėšų. Kitas klausimas, kaip ši idėja turėtų būti įgyvendinta: ar bus vienkartinis mokestis, kurį nustatys miesto taryba, o gal bus privatus investuotojas, kuris galėtų imti mokestį.
 
 Taryba jau gruodžio mėnesį vyksiančiuose posėdžiuose turėtų apsispręsti dėl kolumbariumų statybos: kur jie turėtų įsikurti bei kas juos statys - savivaldybė ar privatūs investuotojai", - kalbėjo A. Kupčinskas.

ELTA ir valstietis.lt