Užgavėnės - viena savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Tai žiemos palydos ir pavasario žadinimas. Panaši šventė vasario mėnesį švenčiama daugelyje pasaulio šalių. Įžymieji karnavalai Venecijoje, Rio de Žaneire, Panamoje ir kitur – tai Užgavėnių atgarsiai. Lietuviškos Užgavėnės taip pat neįsivaizduojamos be persirengėlių karnavalo. Žydų, čigonų, vengrų, ubagų, arklių, meškų, ožių, gervių, velnių, raganų, giltinių ar kitokiomis kaukėmis apsitaisę Užgavėnių šventės dalyviai trypia, krečia pokštus, muzikuoja, dainuoja, triukšmauja, taip žadindami pavasarį ir baidydami žiemos demonus.

Užgavėnių persirengėlių tradicija gyvybingiausia Žemaitijoje, o  Klaipėdos krašte ši tradicija labiausiai nunyko. Taip nutiko todėl, kas Prūsijoje, kuriai priklausė visas Klaipėdos kraštas, XVII a. norminiu potvarkiu buvo uždrausti Užgavėnių karnavalai, o nepaklusniųjų laukė didelės baudos... Tad Klaipėdiečiai Užgavėnių triukšmingai nebešvęsdavo, o rinkdavosi vieni pas kitus skanauti šiupinio. Šiupinio vakarai tarpukario Klaipėdoje  buvo organizuojami siekiant surinkti lėšų šalpai ar kitiems visuomeniniams reikalams. Šių metų Užgavėnių šiupinys susigrąžina seną labdaros tradiciją. Šventės organizatorius Klaipėdos etnokultūros centras bei labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“ kviečia paaukoti, ragaujant tradicinio lietuvininkų patiekalo. Aukų dėžutes bus galima rasti tradicinio gardėsio pardavimo vietoje – Etnokultūros centro kieme (Vežėjų g. 4). Surinktos aukos bus skiriamos Klaipėdos šviesuomenės idėjoms paremti.

Šiupiniu kvepiančiuose Etnokultūros centro kiemuose (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4) vasario 19 d. siautės čigonai, žydai ir ubagai, vyks velnių ir raganų baidynės, žirgų lenktynės, gervių peštynės, meškų maurojimas, blynų vartaliojimas, šiupinio maišymas, Lašininio kapituliacija, Kanapinio inauguracija  ir atsisveikinimas su visomis žiemos negandomis, kurios supleškės kartu su More.

Užsigavėsi – nesigailėsi!