Siekis gyventi sveikesnėje aplinkoje įgyvendinamas

Užtat mes vieninteliai Lietuvoje  priklausome sveikų miestų judėjimui. Sveikas miestas yra siekis už geresnį gyvenimą vienoje vietoje. Mano paties ir mano kaimynų gyvenimo vietoje. Čia ir dabar, šiuo metu ir ateityje. Rūpestis savo aplinkos gerinimu gali tapti bendru klaipėdiečių siekiu. Svarbu suprasti, kad aplinka – tai ne tik triukšmas, mašinų dujos ar vaikų žaidimų aikštelės, bet ir darbo bei gyvenimo sąlygos, saugumo jausmas, visuomeninis bendradarbiavimas. Parama savo bendruomenės nariui, savo kaimynui, to paties miesto gyventojui -  naujos kokybiškos aplinkos kūrimas.

Iš pirmo žvilgsnio tai idealistinis požiūris. Bet mes tai ir dabar darome. Turime saugios kaimynystės programą, turime Maisto banką ir aukojimų tradiciją, turime labdaros aukcionus ir t.t. Ne taip mažai turime. Bet… Visuomet kyla įspūdis, kad per mažai žmonių tai daro  ir ne visi reikalingi žmonės gauna tą paramą. 

Turtiniai skirtumai – akivaizdūs

Skurdas didina galimybes sirgti ir mirti gerokai anksčiau nei kitiems, turtingiems. Nors vaikystėje turtinis skirtingumas dar nėra akivaizdus, bet vyresnėse mokyklos klasėse „turčiai“ yra matomi. Tolesnė vaikų gyvenimo raida tiesiogiai priklauso nuo socialinio sluoksnio, kuriame jis yra. Mokamas mokslas bei kita gyvenimo pradžia, pavyzdžiui, verslas, ryškiai pradeda sluoksniuoti jaunąją bendruomenę. Aš jau nelyginu tų, kurie yra valstybės išlaikomi, t. y. pensininkai. Čia skirtumai – gigantiški. Neturtingi gauna trupinius, kiti gali išlaikyti savo vaikus. O ir sveikata jų gerokai skiriasi. Turtingesni ir vitaminų išgeria, ir dantys sveikesni, ir pasitikrinimai dažnesni, o ligoninėje pagalba geresnė. Juk, kaip sakoma, ir gydytojai yra žmonės.

Sveikų miestų judėjimo bilietas – tai bandymas visus miestiečius vienyti bendram tikslui: ilgam, geram ir laimingam gyvenimui. Skirtumas nuo bendrų jau seniai nusibodusių deklaracijų yra tas, kad naudojamos tikros priemonės ir realus planavimas. Klaipėdoje irgi vyksta šis darbas.

Problema – svoris ir mažas fizinis aktyvumas

 Vienos iš didžiausių išsivysčiusių ekonomikos šalių problemos žmonių gyvenime – pernelyg didelis žmonių svoris ir per mažas fizinis aktyvumas. Nors atrodytų, kad tai netikros ar mažai reikšmingos problemėlės, bet didžiausi mirties „nešėjai“ yra vėžys ir kvėpavimo takų ligos. Pernelyg didelis kūno svoris tapo vos ne pusės šių ligų ar komplikacijų po gydymo priežastimi. Fizinis pasyvumas vaikystėje veda prie skoliozės, regėjimo ir kitų ligų. Svarbu, kad fizinis aktyvumas yra būtinas ir vyresnio amžiaus gyventojams. Užuot vaikščioję į vaistines geriau imtųsi „šiaurietiškų“ lazdų ir – į mišką ar net į gatvę. Tai duoda daugiau naudos nei lankymasis pas gydytojus.

Miesto savivaldybėje yra skyrius, kuris turėtų rūpintis visų amžiaus grupių miesto gyventojų sportavimu. Miesto gyventojų mankšta, gatvės krepšinis, šiaurietiškas vaikščiojimas, sporto stovyklos vaikams ir suaugusiesiems – realus Sporto skyriaus tikslas. Kol kas jis dirba visai kitą darbą, bet pateikia gražias ataskaitas. Visai kaip Brežnevo laikais.

Sveiko judėjimo šalininkai

Negalima sakyti, kad mieste nėra sveiko miesto judėjimo šalininkų. Tik jie ne visi žino, kad jie tokie yra. Puikus yra „Klaipėdos keleivinio transporto“ pavyzdys. Nuo rugsėjo mėnesio aštuonių klasių vaikai Klaipėdoje dalyvavo žaidime „Iššūkis mokykloms“. Žaidimo esmė – asmeniniais vaikų sprendimais rinktis ekologiškiausius kelionės į mokyklą būdus ir taip mažinti taršą. Švaresnis miestas – sveikesnis miestas. Matyt, tokiai grupei reikia priskirti ir dviratininkų organizacijas bei grupes, einančius  į Palangą ar  į nakties žygį, galgi ir miesto architektus, siekiančius sumažinti mašinų triukšmą bei teršalų kiekį.

Bene geriausiai tam gali pasitarnauti žiniasklaida, reklamuojanti sveiką gyvenseną – be rūkymo ir alkoholio, su siekiu gyventi judriai ir be vaistų. Tokių žurnalistų ir žiniasklaidos taip pat yra Klaipėdoje. Tiesa, laikraščiai ir žurnalai mėgsta reklamuoti vaistus, papildus, alkoholį ir kitas kenksmingas priemones. Aš tikiuosi, kad tokia mada ar poreikis greitai išnyks.

Sveikatos sauga turi gerėti

Sveiko miesto judėjime sveikatos saugos sistema nėra pagrindinė. Medikai gydo, tai yra užsiima pasekmėmis, o ne priežastimis. Sveikas miestas turi būti toks, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos visiems. Čia daug neapibrėžtumų, todėl galima tik tikėtis, kad Klaipėdos miesto sveikatos sistemos paslaugos ne tik ne blogės, o ateityje ir gerės.

Keisčiausiai sveikų miestų judėjime atrodo siekis kovoti su socialine nelygybe. Tačiau tik ne siekis pastatyti socializmą. Jo net Švedija atsisakė. Neužtenka pinigų. Bet daryti žmones laimingesnius dabarties sąlygomis – labai siektinas dalykas. Ir vėl mažas pavyzdys iš oficialaus tinklalapio: „Artėjant svarbiausioms metų šventėms Kalėdoms Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kviečia klaipėdiečius pasidalinti kalėdiniu džiaugsmu ir nepamiršti tų, kuriems bet koks dėmesys, parama, dovana yra ypač reikalingi“. Tai ne komunizmas, o bendrumo jausmo ugdymas. Sveikas miestas ir nori suvienyti miestiečius, išugdyti meilės savam miestui jausmą, norą padėti kitam, jei to reikia.

Nors straipsnis ir primena sveiko miesto manifestą,  tačiau jis skirtas klaipėdiečiams artėjančių Naujųjų metų proga. Noriu, kad visi būtų sveikesni ir bent kiek laimingesni.

Dr.  Vytautas Valevičius

Vlmedicina.lt