Gal ir ne geometrinės progresijos būdu, bet aritmetinės - tai jau tikrų tikriausiai.

Neapsikentusi aritmetiškai pro­gresyviai didėjančių sąskaitų vieną pluoštelį jų marijampolietė D.V. at­sinešė į mūsų redakciją. Tai - sąskaitos, kurias moteris kas mėnesį gauna iš šilumos tiekėjų - UAB „Litesko" filialo „Marijampolės šiluma".

Paskutinis lašas, perpildęs kli­entės kantrybę, buvo vadinamasis gyvatuko mokestis. Spalio mėnesio sąskaitoje nurodyta suma - beveik 70 litų - maždaug pusantro karto vir­šijo visas ankstesnes. Jos irgi nebuvo mažos, bet nuo metų pradžios kas mėnesį padidėdavo vidutiniškai po litą, kol galiausiai šoktelėjo daugiau nei pora dešimčių litų. Dar labiau moterį stebino faktas, kad „auk­siniu" gyvatukas tapo ne visuose daugiabučiuose.

„Suvalkiečio" paprašytas pa­komentuoti, kodėl daliai gyventojų taip staiga pabrango gyvatukai, „Marijampolės šilumos" direktorius Juozas Bartaškevičius redakciją patikino, kad šių pokyčių šilumos vartotojų sąskaitose priežastis - ne koks nors slaptas šilumos tiekimo paslaugų branginimas, bet... pasikei­tusi mokesčių už sunaudotą šilumą skaičiavimo metodika.

Pono J.Bartaškevičiaus teigimu, pagal ankstesniąją namo gyvatu­kams buvo pripliusuojamas tas sunaudotos šilumos kiekių skirtumas, kuris susidarydavo iš bendrai name sunaudotos šilumos kiekio atėmus butų šildymui ir karšto vandens paruošimui sunaudotą šilumos kiekį. Gautas skirtumas (šilumos tiekėjų terminais kalbant, tai mokestis už šilumą karšto vandens temperatū­ros palaikymui) namo gyventojams buvo išdalijamas pagal turimo buto kvadratūrą. Taip skaičiuojant jis kiekviename daugiabutyje buvo skirtingas.

Tačiau, pasak „Marijampolės šilumos" vadovo, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisi­ja tokią metodiką uždraudė. Jos sprendimu, gyvatuko mokestis turi būti skaičiuojamas pagal patvirtintą normatyvą - 160 W ir ne kitaip. Šį normatyvą šilumos tiekėjai dabar ir taiko. Bet tik tuose daugiabu­čiuose, kur yra, kaip sakė ponas J.Bartaškevičius, vienas karšto vandens stovas. Ten, kur stovai yra du, komisija leido taikyti papildomą 80 W normatyvą.

Taigi marijampolietei D.V., kaip ir daliai jos kaimynų, šiuo požiūriu nepasisekė. Jų devynaukštis yra bū­tent su dviem karšto vandens stovais, taigi šilumos palaikyti karšto vandens temperatūrą sunaudojama daugiau.

Vadinasi, ir gyvatuko norma­tyvas turi būti taikomas didesnis. Pusantro karto. 240 W, kaip leidžia Kainų komisija.

Nuo to, „Marijampolės šilumos" vadovo teigimu, bendra suma, namo gyventojų mokama už sunaudotą šilumą, nesikeičia, tik „persiskirsto" sąskaitų eilutėse: daugiau už gyva­tuką, mažiau (?) už buto šildymą. Už karštą vandenį - pagal sunaudotą (tiksliau - gyventojų deklaruotą) kubatūrą...

Deja, eiliniam piliečiui atrodo kiek kitaip, o šilumos tiekėjų ar kainų kontrolierių metodikos viražai įdomūs tik tiek, kiek jie tiesiogiai paliečia žmogaus piniginę. O kai gyvatukas pagal tas metodikas tam­pa „auksinis", pripažinkime, nelabai smagu. Ir neima noras gilintis, ar pinigų suma, nurodyta sąskaitos eilutėje „patalpų šildymas", tikrai sumažėjo tiek, kiek padidėjo gy­vatuko eilutėje. Juolab pastaruoju metu, kai daugumos piliečių pajamų auksinėmis tikrai nepavadinsi...

Belieka guostis, kad po žiemos anksčiau ar vėliau ateina pavasaris, o šildymo sezonas pasibaigia. Taigi šilumos tiekėjai ateityje irgi šiokių tokių vilčių suteikia butų su „auk­siniais" gyvatukais savininkams. Esą jei, pasibaigus šildymo sezonui, skirtumas tarp name bendrai sunau­dotos šilumos ir šilumos kiekio, sunaudoto karšto vandens šildymui, bus mažesnis už Kainų komisijos leidžiamą „auksinį" normatyvą, mokėti reikės mažiau...

Humanizmas tiesiog pritrenkiantis...

Regina Kulbokaitė

suduvosgidas.lt inf.