Gausiausiai dalyvavo moksleiviai su savo mokytojais, tačiau buvo ir suaugusių, tame tarpe - mūsų rajono dviračių asai (M.Balčiūnas, V.Makūnas, A.Buršaitis, kt.).

Tad viso dalyvių buvo netoli šimto! Tai pranoko bet kokius organizatoriaus – Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro – lūkesčius. Kai viename posūkyje atsisukau, už savęs pamačiau beveik puskilometrio koloną! Toks būrys dviratininkų kėlė nuostabą ir pakeliui sutiktiems žmonėms - dauguma šypsojosi, o vairuotojai pagarbiai praleisdavo.

Vykdami į dviračių žygį paminėjome net 4 progas: Turizmo dieną (švenčiama rugsėjo 27 d.), Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną (švenčiama paskutinį rugsėjo sekmadienį), Dieną be automobilio (rugsėjo 22 d.) ir Panemunių regioninio parko 18 m. sukaktį (įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d.), kurio teritorijoje lankėmės ir pabuvojome aukščiausioje jo vietoje – Plokščiuose.

Į parką išlydėti žygeivių atėjo ir keletas savivaldybės atstovų. Manau, jie taip pat buvo maloniai nustebinti tokia dalyvių gausa. Vicemeras A.Damijonaitis palinkėjo visiems gerų įspūdžių ir saugaus kelio, įteikė krepšį saldumynų.

Esame labai dėkingi mūsų rajono kelių policijai už pagalbą (pirmyn ir atgal dviratininkus lygėjo kelių policijos automobilis su švyturėliais) bei už padovanotus atšvaitus. Tai užtikrino, kad būtų išvengta nemalonumų žygio metu.

Plokščius pasiekėme maždaug per pusantros valandos. Šypsenos švelniai įraudusiuose veiduose rodė, kad entuziazmas dar neišblėso ir dar likę jėgų grįžti. Šventaduobėje iš mokytojos Gražinos Kazarian išgirdome pasakojimą apie šią ypatingą vietą, atsigėrėme šaltinio vandens ir nuskubėjome į pakalnę, iki unikalaus Vaiguvos upelio-gatvės. Tai - vienintelis toks gamtos objektas Lietuvoje, kur vietiniai gyventojai pasiekia savo sodybas brisdami ar važiuodami upeliu.

Vėliau nuvykome į poilsiavietę prie Nemuno. Ten užkūrėme turistinį laužą, virėme žolelių arbatą, kepėme ant karklų vytelių pamautus lašinukus. Prie arbatos Šakių kepykla „Rugelis“ vaišino šviežutėliais sausainiais, kurie tokiame gausiame būryje buvo bematant išgraibstyti... Kiek pailsėję ir atgavę jėgas, žygeiviai rodė savo išmonę ir miklumą sportinėse rungtyse.

Saulei ritantis vakarop, ir mes ėmėme ruoštis namo. Grįžtant žygeivių būrelis sumažėjo. Plokščiuose likosi dalis lukšiečių, kurie grįžo namo kitą dieną, o Griškabūdžio mokyklos moksleiviai su savo mokytoju išskubėjo kiek anksčiau, nes jiems dar reikėjo įveikti papildomus kilometrus už Šakių.

Maršrutu Šakiai – Plokščiai – Šakiai nuvažiavome apie 44 km, o iš toliau atvykusieji nuvažiavo dar daugiau! Per pusdienį įveiktas tikai nemažas atstumas, tačiau jį nesunkiai dviračiu numynė net ir jauniausia (7 metų) žygio dalyvė Šakių „Aukuro“ pagrindinės mokyklos pirmokė Laura Mieščionaitytė (mano duktė).

Dėkojame dviračių žygio dalyviams už parodytą ištvermę, gerą nuotaiką, nuoširdų bendravimą ir palaikymą. Šaunuoliai!

Esame labai dėkingi pedagogams (A.Ščajevienei, J.Zokienei, A.Burkšaičiui, V.Makūnui, G.Kazarian), kad nebijodami sunkumų ir atsakomybės leidosi į žygį su mokiniais.

Grįžtant berniukai mindami pedalus už mano nugaros jau garsiai svajojo, kur norėtų vykti kitą kartą, siūlė įvairius maršrutus. Stengsimės jų neapvilti. Kitą sezoną vėl pakviesime dviračių entuziastus važiuoti kartu!

Audronė Mieščionaitienė, Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro direktorė

suduvosgidas.lt inf.