2011-03-02 14:12
„Jaučiuosi pritapęs Lietuvoje"
Vienuoliktokas Anaras Iskenderovas iš Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos labai džiaugėsi galėdamas apie savo tėvų gimtinę Azerbaidžaną papasakoti lietuviams. Tokia proga jam pasitaikė pernai, kai mokytoja pasiūlė sudalyvauti respublikiniame konkurse „Azerbaidžanas mano akimis".
Konkursas vyko pernai nuo liepos iki spalio, jį organizavo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija, Tautinių bendrijų namai ir Lietuvos jaunimo turizmo centras. Konkursui buvo pateikti 375 darbai iš 119 mokyklų. Iš viso mokiniai pateikė per 5 tūkst. skaidrių apie šią šalį. Buvo paliestos įvairios temos: Azerbaidžano geografija ir gamta, šalies praeities ir valstybingumo istorija, valstybės simboliai, politinė sistema, vadovybė, kalba, literatūra, tautosaka, kultūra, muzika, nacionalinė virtuvė, tautiniai rūbai, tradicijos ir papročiai, didžiausi miestai ir nacionaliniai parkai, sportas ir liaudies žaidimai, Kalnų Karabacho konfliktas, 1990 m. kruvinieji sausio įvykiai Baku ir kt. Konkurse dalyvavo 526 mokiniai ir 121 darbo vadovas.
A.Iskenderovas savo skaidrėse sako pasakojęs apie tai, ką gerai pažįsta - tėvų gimtinę. „Savo įspūdžius ir mintis apie šią šalį perteikiau per šeimos patirtį. Nors esu gimęs ir augęs Lietuvoje, bet kiekvieną vasarą porą mėnesių praleidžiu Baku pas gimines. Keliauju po įžymias vietas, bendrauju su giminaičiais. Azerbaidžane žmonės kitokie, man savesni, geriau mane supranta, jaunimas ten kažkoks rimtesnis, mažiau geria. Man artimos jų tradicijos, labai patinka tradicinė virtuvė, tenykštis maistas. Jaučiuosi pritapęs Lietuvoje, bet visada būna sunku po atostogų grįžti atgal", - pasakojo vaikinas. Jis sakė, kad didžiąją dalį konkurso dalyvių sudarė lietuviai, daugelis niekada nebuvę Azerbaidžane, kiti prisipažino net negirdėję iki tol, kad tokia šalis iš viso yra... Tarp jų buvo tik vienas kitas azerbaidžanietis.
Anaras savo darbą konkursui padarė iš 15 skaidrių. Komisija jį gerai įvertino ir vaikiną su mokytoja pakvietė dalyvauti baigiamajame renginyje, kuris įvyko pernai gruodį Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos koncertų salėje. Lietuvos mokinių konkurso „Azerbaidžanas mano akimis" laimėtojus tądien pasveikino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Azerbaidžano valstybinio komiteto darbui su išeivija valdybos viršininkas Suradinas Humbatovas, Lietuvos azerbaidžaniečių draugijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas. Šventinę nuotaiką renginyje kūrė azerbaidžaniečių dainos ir šokiai.
Į renginį buvo pakviesta per 250 mokinių, jų darbų vadovų, svečių. Peržiūrėti ir įvertinti darbus - labai didelis ir atsakingas darbas, todėl buvo sudaryta 12 narių vertinimo komisija.
30 geriausiųjų, tarp kurių buvo ir marijampolietis Anaras, buvo apdovanoti švietimo ir mokslo ministro padėkos raštais „...už azerų tautinės tapatybės ir etnokultūros savitumo kūrybišką atskleidimą".
Taip pat apdovanoti specialiomis iš Baku atvežtomis atminimo dovanėlėmis, Švietimo ir mokslo ministerijos suvenyrais, Lietuvos jaunimo turizmo centro padėkomis, rėmėjų dovanomis. Buvo apdovanotos ir aktyviausiai konkurse dalyvavusios mokyklos.
Toks konkursas Lietuvoje surengtas pirmą kartą. Netrukus turėtų panašus konkursas įvykti ir Azerbaidžano sostinėje Baku, tik čia jau vietiniai vaikai kurs darbus apie Lietuvą.
Baku yra didžiulis miestas, turintis apie 3 mln. gyventojų, todėl, pasak Anaro, čia ir įvairių pramogų galima rasti daugiau nei Marijampolėje. Į mūsų miestą A.Iskenderovas prieš keletą metų persikėlė iš Alytaus kartu su mama ir jaunesniu broliu Elčinu. Anaras sako, kad mama, nors turi čia verslą, mielai grįžtų į savo gimtinę. Bet vis dar to nedaro tik dėl vaikų, laukia, kol šie baigs mokslus. Vaikinas sako savo ateitį norintis sieti su teisėsauga, nes jam ši sritis labai įdomi ir arčiau širdies.
Kadangi kasmet apsilanko Baku, vaikinas laisvai susikalba azerbaidžanietiškai, supranta ir turkiškai, nes šios kalbos labai panašios. Apie tautų skirtumus vaikinas sako, kad azerai jam atrodo labiau mylintys savo tautą ir kraštą. Ten mažiau yra suvaržymų verslui, suteikiama daugiau laisvės, mažesni mokesčiai. Tad jeigu ir sugalvotų kada išvykti, tai darytų, ko gero, dėl to, jog šiais laikais Lietuvoje gerokai sunkiau išgyventi ir išlaikyti verslą.
Loreta Akelienė







Facebook
iGoogle
El. paštas: