Pasikeitė ir galerija, ir lankytojai

Per visą gyvavimo laikotarpį "Laiptų galerija" surengė 474 parodos, aštuonerius metus rengė meninį projektą "Šiaulių Monmartro espublika", devynerius - "Literatūrinį žiemkelį". Vien tik pernai pristatyta 21 profesionalaus meno ir šešios vaikų kūrybos darbų parodos, 13 profesionalios ir mėgėjų muzikos koncertų. Pernai įvyko R. G. Mordmiulerio ir Ž. Mikšio bendrų kūrybos darbų paroda "Draugystės kūriniai", šviesios atminties A. Petrulio, Dalios ir Vytauto Tribandžių kūrybos darbų parodos, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato E. Juchnevičiaus retrospektyvinė kūrybos darbų paroda, V. Tallat-Kelpšos skulptūrų paroda.

Pasak J. Ališauskienės, per devyniolika metų keitėsi ne tik ekspozicijos, bet ir lankytojai. Yra lankytojų, kurie geba apversti poreikių piramidę - trokšta kultūros, net būdami ne visada sotūs. Yra ir lankytojų, kurie yra sotūs, laimingi, tačiau ir pastarieji alkani kultūros reginių.
 "Apkabindavau kiekvieną iš džiaugsmo, kad atėjo. Vadino mane visaip - "bučiuokle", net "saldžia", tačiau mano elgesys buvo absoliučiai nuoširdus. Juk "Laiptai" veiklą pradėjo tuščioje vietoje, neturėdami jokios bazės", - sako J. Ališauskienė.

Janina teigia dabar nebespėjanti viso pagausėjusio parodų lankytojų būrio pakalbinti. "Būkim biedni, bet teisingi - aš ir pati pasikeičiau. Juk mane paveikė įvairios replikos, peripetijos, teko kovoti, kad galerija apskritai išliktų. Tai buvo karas visiškai tuščioje vietoje, buvau įsukta į jį ir turėjau gintis. Tapau santūresnė, mažiau glėbesčiuojuosi", - sako ji.

J. Ališauskienė neslepia, kad yra lankytojų, kurie į parodas ateina tik tam, kad pasivaišintų. Jiems visai nesvarbu, kas kabo ant sienų ar kas ką kalba. Yra ir snobų, kuriems rūpi tik save parodyti ar į kitus pažiūrėti. "Esu girdėjusi kaltinimų, kad "Laiptai" - tik snobams. Gal todėl, kad mes orientuojamės į tradicinę dailę, pas mus mažai destrukcijos, išsišokimų, provokacijų. Gal ir nėra ugnies be dūmų, bet esu tikra, kad žmonėms reikia gražių dalykų. Džiaugiuosi, kai lankytojai kalba, jog jiems teko laimė Šiauliuose aplankyti garsių kūrėjų parodas. Juk ne kiekvienas gali nuvykti į Vilnių, Rygą, kur meno sankaupa", - sako ji.

Lankytojai sau ir Šiauliams

J. Ališauskienė džiaugiasi, kad itin daug lankytojų sulaukia galerijoje rengiami kalėdinių miniatiūrų vakarai. Lankytojai ateina ne tik dėl kūrėjų - jie laukia Kalėdų stebuklo. "Paroda įtraukia lankytojus į stebuklo laukimo procesą. Tai šviesi, muzikali, šilta paroda. Ateini ir supranti, kad jau stebuklas įvyko", - sako direktorė.

Nuolatiniai galerijos lankytojai - apie 200 regiono žmonių, kurių amžius 30-60 metų. Žinoma, yra ir jaunesnių, ir vyresnių. Žmonės prašo galerijos darbuotojų informuoti apie parodas, kartais net atsiprašo, kad negalės atvykti. "Per 19 metų išugdėm lankytojus ir Šiauliams. Mūsų lankytojai - ne tik meno gerbėjai. Ateina autorių draugai, kaimynai, giminės, bendradarbiai. Būna, kad retai į parodas ateinantys žmonės net nežino, kaip elgtis parodose. Jie nežino, ar gali laisvai vaikštinėti, kur sustoti. Kartais net neapžiūrėję darbų įteikia autoriui gėlių ir išeina. Bet ir jie - mūsų lankytojai", - kalba pašnekovė.

J. Ališauskienė stebi tendenciją - vis daugiau žmonių nebeskaito laikraščių, nežiūri televizijos, tad informacija apie parodas jų nepasiekia. "Tai ne mūsų, o žiniasklaidos problema. Mes daug metų prieš kiekvieną parodą rengdavome spaudos konferencijas, kol galų gale sužinojome - žiniasklaidai nelabai reikia tokios informacijos. Žiniasklaidai rūpi kraujas, pinigai ir meilė. Kultūra - tik skylėms užkišti. Televizija savo pigius šou pateikia kaip aukščiausią kultūrą. Džiugu, kad yra žmonių, kurie ieško kultūros laidų ir jas žiūri", - sako direktorė.
 Vienas iš "Laiptų" rengiamo "Literatūrinio žiemkelio" renginių - Vasario 16-ąją aktoriai autobusuose skaito eiles. "Kaip žmonės šiais poezijos skaitymais džiaugiasi. Kaip būtų puiku, jei miesto kavinėse, gatvėse vyktų tokie renginiai", - sako ji.

Kovo 11-osios proga "Laiptai" buvo surengę Antano Matulevičiaus tapybos darbų parodą "Laisvės ilgesio ženklai". Valstybinėms šventėms skirtų renginių žmonės nelabai mėgsta lankyti, dažnai pasako, kad jos "neveža", kad tokių parodų lankymas - saviapgaulė. "Atėjusieji į parodą buvo nustebinti, koks kūrėjas švarus, šviesus žmogus, o jo abstraktūs, prieš 30 metų kurti darbai - drąsūs, juose nėra pseudopatriotizmo. Žmonės dažnai nepasitiki tokiomis parodomis, žiniasklaidai kultūros renginiai tarsi tampa problema, todėl dažnai pasakoma, kad Šiauliuose nieko nevyksta", - sako direktorė.

Vienybė ir gelbėtų

Kodėl garsių dalininkų parodos nėra gausiai lankomos? J. Ališauskienė mano, kad nemaža dalis žmonių nesidomi menu vien todėl, kad nieko apie jį nežino. "Juk sovietmečiu mokyklose dailės ir muzikos pamokos nebūdavo laikomos rimtomis. Per jas vaikai būdavo lengvai išvaromi į talkas. Juk neįdomu tai, ko nežinai. Be abejonės, brandus žmogus atranda parodų sales, situacija keičiasi", - sako ji.
 Galerijos direktorė sako pastebėjusi reiškinį - teatro žmones retai pamatysi koncertuose, parodose. Muzikos mokyklų mokytojai retai lanko koncertus, parodas. "Na yra retų išimčių, bet taip yra. O kažkada, pavyzdžiui, smetoniškąją mokyklą baigę jaunuoliai juk buvo su pretenzija į inteligenciją. Mokėjo kelias kalbas, žinojo dailės, muzikos, savo šalies istoriją. Fizikas ar agronomas net kokiu nors instrumentu mokėjo groti, skaitė poeziją, šeimose vykdavo namų muzikavimo vakarai", - kalba ji.

J. Ališauskienė sako, kad mokytis kasdien tenka ir galerijos darbuotojams. Juk tam, kad visuomenei ką nors praneštum, reikia pirma patiems sužinoti. "Visoms kultūros įstaigoms yra keliami uždaviniai, tačiau turi būti ir sudarytos sąlygos tiems uždaviniams įgyvendinti. Turi būti sukurta minimali materialinė bazė. Turi būti bent minimali garso aparatūra, pastatytos normalios kėdės. Mūsų galerijos kėdės pirktos 1973 metais. Mes jas valome, plauname, pas mus labai švaru - kaip namuose. Tačiau modernios kėdės tikrai nesutrukdytų. Nesutrukdytų ir suremontuotas stogas, pakeisti langai, įrengta ventiliacijos sistema. Senoji pastato dalis statyta 1925 metais, tokių radiatorių, kokie yra mūsų pastate, turbūt jau niekur nėra", - kalba pašnekovė.

J. Ališauskienė sako, kad šiuo metu nėra gerai visoms miesto kultūros įstaigoms. "Moraline prasme mus pripažįsta, bet vienos rankos pirštų pakaktų suskaičiuoti, kiek mūsų parodas lanko mus kuruojantys Savivaldybės tarnautojai darbuotojai, o mes, kultūros įstaigų vadovai, renkamės tik kolegiškai pasikalbėti. Kai buvo sujungti Savivaldybės kultūros ir sporto skyriai, mes lankėmės vieni pas kitus, vertinome ir mokėmės, buvome priversti pasitempti. Tokia praktika mus vienytų ir kartais net gelbėtų. Man tokio bendravimo labai trūksta", - kalba direktorė.