Kur dėti palaikus?

Kelmės rajono Socialinių paslaugų tarnybos direktorė Aldona Kvintufelienė sako, kad ši informacija buvo lyg lapkričio perkūnas į pašalusią žemę. „Negi apie galimus pasikeitimus negalėjome būti informuoti iš anksto? Jei apie tai būtume žinoję bent prieš keletą mėnesių, būtume ieškoję išeičių ir, be abejo, būtume kažką radę. Bet ką daryti, kai viskas nukrito staiga? Pasakyti žmonėms, kad jie savaitgalį nemirtų? Ir kodėl ne darbo metu žuvę žmonės užsitraukė tokią valdžios nemalonę?“, – retoriškai klausia A. Kvintufelienė.

Direktorė savo žodžius grindžia ne emocijomis, o faktais. Ji yra atsakinga už mirusių asmenų palaikų pervežimą, todėl tą pačią dieną, kai tik gavo šią informaciją, nuvyko į Kelmės ligoninės teritorijoje esantį morgą, kurį 10-čiai metų yra išsinuomojusi laidojimo paslaugas teikianti viena rajono įmonė. Dvi šiame morge esančios šaldymo kameros buvo užimtos, o Kelmėje esančiose šarvojimo salėse šaldymo kamerų nėra. „Kur dėti palaikus netikėtai mirus žmogui? Tai – jau ne klausimas, o pagalbos šauksmas“, – skundėsi Socialinių paslaugų tarnybos direktorė.

Net jeigu Kelmės morge nelaimės valandą būtų laisva vieta, anot A.Kvintufelienės, tai smarkiai kirstų per kišenę, nes pirmiausia kainuotų mirusiojo vežimas į morgą, o po savaitgalio – ekspertizei į Šiaulius. Trumpai tariant, būtų dvigubas vežiojimas.

Lavonus laikys ne šaldytuve

Iki šiol palaikų vežimo paslaugas teikiančių įmonių vairuotojai turėdavo Šiaulių morgo raktus. Palaikus ten palikti galėdavo bet kurią savaitės dieną ir bet kuriuo paros laiku. Registracijos žurnale įregistruodavo, ką atvežė, užkabindavo žetoną su mirusiojo duomenimis ir šalia kūno į vienkartinį maišą įdėdavo policijos pažymą, kad reikia nustatyti mirties priežastį.

Beje, tokia tvarka taip pat galiojo neilgai, apie porą metų. Anksčiau ištisomis paromis budėdavo sanitarai. Bet, taupant lėšas, jų buvo atsisakyta, o nuo 2009 m. liepos 1 d. morgo raktai buvo išdalyti septynioms Šiaulių apskrityje laidojimo paslaugas teikiančioms bendrovėms, kurios buvo laimėjusios savivaldybių konkursus ir sudariusios sutartis dėl mirusiųjų pervežimo paslaugos.

A.Kvintufelienei apmaudu, kad tokie žmonėms itin skausmingi sprendimai daromi paskubomis, neapgalvotai, lyg tie, kurie sukėlė šitokią sumaištį, patys nebūtų susidūrę su mirtimi, nelaidoję savo artimųjų. „Turėjo būti nors koks pereinamasis laikotarpis. Savivaldybės privalėjo būti perspėtos, kad tinkamai galėtų tam pasiruošti, – sakė A.Kvintufelienė. – Nesuprantama ir tai, kodėl vėl skubama pralenkti laiką. Juk įstatymas, reglamentuojantis ekspertų darbą, įsigalios tik nuo 2013 m.“

Kelmės rajone palaikų vežimo paslaugas teikiančios įmonės „Reisida“ savininkas Remigijus Raila žino, kad su valdžia nepasiginčysi, todėl sako bandysiąs sujauktą padėtį taisyti: ne „pagal grafiką“ mirusiuosius iki darbo dienos palaikys savo morgo patalpose, nors jose ir nėra specialaus šaldytuvo, o tik speciali kompresoriumi atvėsinama patalpa. Kaip žmonės pasakytų: vis geriau negu nieko...

Užmokestis už „greičiau“

Pagal įstatymą nustačius mirties faktą, kai mirtis yra staigi, netikėta ar savižudybė, privalu nedelsiant pranešti policijos pareigūnams, o šie kūną siunčia teismo medicinos ekspertams mirties priežasčiai nustatyti. Kitais atvejais mirties liudijimą išrašo šeimos gydytojas ir minėtų problemų nebūna.

Tačiau, kaip teigė viena gedinti mama, ir dabartinę, ir prieš tai buvusią tvarką galima apeiti, jei tik susimoki už „pagreitintą“ paslaugą. „Daviau 300 litų ir gavau sūnaus palaikus šeštadienio rytą“, – atviravo vaiko netekusi mama.

Moteris guodėsi, kad ji būtų tiesiog neištvėrusi. Laukti reikėtų visą savaitgalį, kol būtų atiduotas penktadienio vakarą nusižudžiusio sūnaus lavonas. O ir pirmadienio rytą ant ekspertų stalo gulėtų ne vien jis. Pasak VL pašnekovų, vieša paslaptis, kaip nelaimės prislėgtieji trumpina kankinančio laukimo laiką. Ir kas gali paneigti, jog kuo didesni suvaržymai, tuo didesnis pasipinigavimas?

Taip jau sutapo, kad nauja tvarka nepriimti mirusiųjų tyrimams savaitgaliais sutapo su VTMT Šiaulių skyriaus įkurtuvėmis. Iškilmingai atidarytose renovuotose 280 kv. m patalpose įrengta registratūra ir medicinos ekspertų kabinetai, dvi patalpos autopsijai (lavono skrodimui mirties priežasčiai nustatyti) atlikti. Vieno aukšto statinio ir įrangos vertė – apie 1 mln. 900 tūkst. Lt. Įkurtuvių kalboje šio skyriaus vedėjas Robertas Obrikis pabrėžė, kad pagerėjusios darbo sąlygos padės užtikrinti kokybišką, operatyvų ir laiku vykdomą Šiaulių krašto teisėsaugos institucijų užduočių atlikimą bei gyventojams teikiamų paslaugų kokybę.

Tik viena „smulkmenėlė“ – kaip į tuos „rūmus“ patekti? Po teisybei, mirusiajam jau vis tiek, ant kokio stalo (modernaus ar ne) jį padėsi, o apie gyvuosius ir šįkart nepagalvota.

Ineta Plungytė,

Valstybinės teismo medicinos tarnybos juristė

Iki šiol teisės aktai nereglamentuoja mirusiųjų kūnų saugojimo ir gabenimo funkcijos vykdymo bei teritorinės lavoninės steigimo ir veikimo tvarkos. Ši funkcija neatitinka ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatuose apibrėžtos įstaigos veiklos pobūdžio, todėl esama tvarka nepažeidžia galiojančių teisės nuostatų.

VTMT pabrėžia, kad poziciją dėl nereglamentuotų mirusiųjų gabenimo ir saugojimo funkcijų vykdymo išsakė dar 2007 m. birželio 28 d. LR Vyriausybės strateginio planavimo posėdyje, todėl tokia situacija nėra netikėta ar staigi. Vyriausybė 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu kai kurioms ministerijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir VTMT pavedė iki 2008 m. II ketvirčio išnagrinėti galimybę mirusiųjų kūnų saugojimo ir gabenimo funkciją priskirti savivaldybėms ir parengti atitinkamus teisės aktų projektus, tačiau teisės aktai vis dar nepakeisti. VTMT apie susidariusią situaciją diskutavo su savivaldybių, prokuratūros, kitais ikiteisminio tyrimo įstaigų atstovais ir tikisi, kad problema bus išspręsta iki gruodžio pabaigos. VTMT šiuo metu nesvarsto galimybės ekspertizes (tyrimus) atlikti ir savaitgaliais. Patikimų ir faktais pagrįstų duomenų, kad tai atliekama neoficialiai, VTMT neturi.