Žmonės susirinkę gatvėse ko ne alpdami stebėjo, kaip ugnis ryja jų ir visos Lietuvos pasididžiavimu buvusį Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, ką tik naujai nušvitusį  po restauracijos. Ir niekuo negali padėti.

Ugniagesiai informaciją apie gaisrą Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje gavo keletas minučių po 4 val. ryto. Tuomet, kai nuo keistos šviesos ir neįprasto traškesio prabudo bažnyčios klebonas Rimantas Žeromskis, tik Kalėdom įsikėlęs į kleboniją, įrengtą restauruotame vienuolyne.

Dar 11 val. iš po skardinio bažnyčios stogo veržėsi liepsnos ir tiršti dūmai. Virš vienuolyno bestypso kaminai, visiškai nudegė vienuolyno molinių čerpių stogas.

Kadangi perdenginiai buvo mediniai, tai ugnis greitai pasiekė ir vienuolyne įrengtą muziejų, kur buvo saugomi labai vertingi ir seni eksponatai.

Iš besiveržiančių dūmų ir liepsnos liežuvių vietų žmonės spėja, jog dega centrinis altorius, sudegė neseniai restauruoti vargonai, varpinė. Skardinis bažnyčios stogas buvo įkaitęs iki raudonumo, o po juo- medinės konstrukcijos ir dagios medžiagos, tad baugu galvoti, kas yra belikę bažnyčios viduje.

"Teritorijoje, kur degė stogas, lokalizuota. Dabar vykdomi gesinimo darbus bažnyčios palėpėje. Ten labai sunku patekti į palėpę, visur yra pilna dūmų, neįmanoma patekti, stogas dengtas skarda. Dideli gaisro mastai, taip įvardinkime", - 10 val. ryto "Žinių radijo" žinioms sakė Kelmės ugniagesių atstovas Stasys Kvietkus.
 
Tiriamos įvairios nelaimės versijos.

Į gaisro nuniokotą Tytuvėnų vienuolyno ansamblį išvykusi Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė Eltai sakė neatsimenanti, kad Lietuvoje naujaisiais laikais būtų degęs tokio masto sakralinis objektas, ir neabejojanti, kad padaryta žala - didžiulė.
 
 "Baisi širdgėla ir tragedija, esame sukrėsti šio fakto. Vos prieš keletą dienų džiaugėmės, kad baigti tvarkyti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno stogai. Tuose vienuolyno pastatuose, kur, kaip teigiama, buvo gaisro židinys, veikė pernai atidarytas sakralinis muziejus, bet kas ten galėjo atsitikti, turės pasakyti ekspertai. Gaisrų paveldo objektuose priežastis ištirti yra labai sudėtinga, dar sunkiau nustatyti jų kaltininkus. Tikimės, kad priežastims ir kaltininkams išaiškinti bus pasitelkti teisėsaugos organai. Kyla tikrai negeros mintys..." - susijaudinusi kalbėjo departamento direktorė.
 
 Ji prisiminė, kaip prieš trejus metus sudegė medinė Labanoro bažnyčia, vyskupijos ir vietos bendruomenės pastangomis jau prikelta iš pelenų, tačiau tokio didelio masto gaisro, koks kilo Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne, naujausiais laikais nėra buvę.
 
 "Vienuolynas jau buvo restauruotas, o Tytuvėnų bažnyčiai restauruoti, išskyrus stogus, buvo gautos Europos Sąjungos lėšos, bet šis projektas dar nepradėtas įgyvendinti. Šiems darbams vykdyti veikia vietos įstaiga, kuri ir turėjo šįmet pradėti įgyvendinti antrąjį restauravimo etapą, tačiau dabar situacija labai pasikeitė. Dabar galbūt reikės stabdyti kai kurių kitų paveldo objektų restauravimą ir lėšas nukreipti Tytuvėnų vienuolyno ansambliui gelbėti", - užsiminė D. Varnaitė.

 
 Neseniai buvo baigti dvejus metus trukę Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio vienuolyno ir koplyčios stogų tvarkybos darbai, primena ELTA.
 
 Nauji stogai buvo finansuojami Kultūros paveldo departamento ir Privatizavimo fondo lėšomis. Jų restauravimas kainavo per 2 mln. litų. 2010 metais šiems darbams skirta 943 tūkst., 2011 m. - 1 mln. 75 tūkst. litų.
 
 Tytuvėnų vienuolyno ansamblis - vienas didžiausių ir vertingiausių XVII-XVIII a. baroko sakralinės architektūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Rytų Europoje. Ansamblį sudaro bažnyčia, šventorius su Kristaus laiptų koplyčia, dviaukštis vienuolynas ir ūkinės paskirties statiniai.
 
 Tytuvėnų sakralinis ansamblis įtrauktas į Palaimintojo Jono Pauliaus II Piligrimų kelio programą, kuria siekiama įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II keliones po Lietuvos šventoves.
 
 Nuo 2004 metų Tytuvėnų vienuolyno erdvėse rengiamas tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis.
 
 Pastaruoju metu siūloma siekti, kad Tytuvėnai susigrąžintų tarpukario metais turėtą kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tai esą padėtų į Tytuvėnus pritraukti naujų investicijų iš valstybės ir ES fondų bei privačių investuotojų.

ELTA ir valstietis.lt, Nijolės Petrošiūtės inf.