Turi meškerę, bet nepasidalija, kam su ja žvejoti. Arba nepasidalina žuvų. O gal net nežino, ką su ta meškere veikti. Tokie palyginimai nuskambėjo susitikime, kurį inicijavo VVG „Nemuno“ atstovai.  Apie tai, kokiu principu kaimo bendruomenėms skirstomi pinigai bei su tuo susijusias bėdas aptarti, sukviesti padiskutuoti Jurbarko rajono bendruomenių atstovai, seniūnai bei savivaldybės administracijos vadovybė. Meškerė – pinigai, kuriuos skirsto VVG „Nemunas“ pagal LEADER programą, o tos meškerės šiuo metu labiausiai nepasidalija Smalininkų bendruomenė, kuri siūlo daugiausia paraiškų pinigams  pagal LEADER programą gauti. Smalininkų bendruomenė VVG „Nemunui“ pateikusi kelias paraiškas. Bendruomenė prašo pinigų pakeisti Smalininkų Technologijų ir Verslo mokyklos (TVM) langus, yra iniciatyva šiame miestelyje įrengti čiuožyklą. Neseniai atsirado prašymas suremontuoti senuosius Smalininkų kultūros namus. Dar vienas pasiūlymas – rekonstruoti katilinę.

Visi šie projektai pretenduoja gauti VVG „Nemuno“ paramą iki 2015 metų. VVG „Nemunas“ valdyba priimama paraiškas iki gruodžio 17 dienos. Iki 2015 metų projektams skirta per 7 mln Lt. Veiklos projektams apie 2 mln (taip vadinamieji „minkštieji“ projektai, pvz., kompiuteriai, įvairi įranga) bei investiciniams projektams (į pastatys, teritorijas) – per 5 mln Lt.

Paraiškas svarsto ir priima arba atmeta VVG „Nemuno“ valdyba, kurios daugiau nei pusę sudaro bendruomenių atstovai. Pirmenybė teikiama kaimo bendruomenių paraiškoms, kurias labiausiai palaiko pačios bendruomenės.

Savivaldybės administracijos vadovybė – už katilinės rekonstrukciją

Smalininkų bendruomenė linkusi palaikyti TVM langų keitimo projektą. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vadovybei atrodo, kad opiausia Smalininkų bėda yra katilinė.  Specialiosios mokyklos, mokyklos, darželio bei TVM šildymas. „Ar bendruomenei pasakyta, kad savivaldybė visą laikotarpį iš savo biudžeto dotavo ne savo įstaigą? Kelis metus dotavome šildymą specialiai mokyklai, kuri priklauso  Tauragės apskričiai, kad  dotavome gyventojus, kur pajungti iš mokyklos gyvenamieji namai.  Prieš du mėnesius Tarybos nariai svarstė klausimą dėl šilumos kainų tarifų tvirtinimo Smalininkuose. Visi Tarybos nariai pamatė, kad jei kelsime tarifą, gyventojai gaus tokias sąskaitas už šildymą, kad maža nepasirodys. Sumažinome tarifą- - nustatėme vidutinį. Tokiu būdu iš savivaldybės biudžeto netiesiogiai į gyventojų kišenę keliauja tūkstančiai litų. Subsidijuojamas šildymas. Ar tie darželio auklėtiniai, mokiniai nėra bendruomenės nariai? Jei subsidiją atšauksime, ar bus gyventojai patenkinti, kai reikės už šildymą mokėti tūkstančius“, - klausė rajono meras Ričardas Juška. Anot savivaldybės administracijos vadovybės, rekonstruoti katilinę, t.y. pastatyti Smalininkuose biokuro katilą – racionaliausias spendimas. Būtent šiam projektui turėtų atitekti VVG „Nemuno“ pyrago dalis.  Anot R. Juškos paskaičiuota, kad  pastačius biokuro katilą Smalininkų mokykloje galima sutaupyti apie 40 proc. lėšų šildymui. “Tai apie 100 tūkst. Lt iš biudžeto, kuriuos galima skirti kitiems bendruomenėms reikalams.  Aišku, reikia ir traktoriuko, ir langų. Gal gerai ir čiuožykla. Bet kas svarbiau?“, – klausė R. Juška.

Anot jo, skysto kuro katilai Girdžiuose ir Smalininkuose yra du  Jurbarko rajono skauduliai, kuriuos reikia nedelsiant spręsti. Reikia juos skubiai keisti dėl įsipareigojimų iki 2017 metų Europos komisijai.

Bendruomenė nori stebėjimo bokštelio? Kodėl ne?

Smalininkų bendruomenės atstovai yra kitos nuomonės. Anot jų, kaimo bendruomenei skirtomis lėšomis neturi būti dengiamos skylės, kurias turi užkišti savivaldybės biudžetas. Anot jų, šių mokymo įstaigų šildymas yra savivaldybės, o ne bendruomenės skaudulys.

Anot VVG „Nemuno“ atstovų, gal katilinė ir yra racionaliausias sprendimas, bet reikia žiūrėti bendruomenės poreikius. „Jei bendruomenei kiltų mintis pasistatyti stebėjimo bokštelį, kur pakaitomis stebėtų, kaip Nemunu plaukia kontrabanda  – jei bendruomenė už šį projektą pasisakytų, reiktų tam pritarti“, – sakė VVG „Nemuno“ valdybos narys, bendruomenių atstovas Sigitas Vaitiekūnas.  „Nesąmonė tas, kas netelpa į mano sąmonę. Jei bendruomenei tai sąmonė, tai man jokio skirtumo – aš vis tiek stengsiuosi, kad būtų įgyvendintas jų projektas. O dėl taupymo, savivaldybė šiais metais galėjo skirti pinigų katilams keisti, o ne savivaldybės aikštei renovuoti. Irgi prioritetų reikalas“, – kontrargumentavo VVG „Nemuno“  projekto vadovas Arūnas Stasiūnas.

Kita bėda, kad patys seniūnai neteisingai suprantą LEADER programos principus. Anot VVG „Nemunas“ atstovų, būna, seniūnai skambina  ir sako, kad ir jiems reikia traktoriuko, nors pagal LEADER strategiją pinigai skiriami ne seniūnijoms, o bendruomenių verslumui skatinti.

Anot jų,  klaidingą nuomonę susidariusios ir pačios bendruomenės. Anot A. Stasiūno, nutinka tokių kuriozų – skambina VVG „Nemuno“ atstovams ir klausia, ar jau galima važiuoti pirkti kokios nors įrangos, nors neteikė jokių paraiškų.

Viena įtampa nuslūgo, tačiau bręsta kita

Vis dėlto Smalininkuose katilinė neturėtų kelti įtampos tarp savivaldybės administracijos ir Smalininkų bendruomenės. Prieš kelias savaites R. Juška sužinojo apie alternatyvų pinigų šaltinį  katilinių rekonstrukcijai. Ši žinia pakeitė jo nuomonę. Iki tol jis buvo griežtai už biokuro katilo pastatymą Smalininkuose. Ta alternatyva tokia. Dėl klimato kaitos Aplinkos ministerija ruošia programą, dėka kurios tikisi visai respublikai gauti apie 200 mln Lt.  Anot R. Juškos, skirstant šiuos pinigus – prioritetas skysto kuro katilų keitimas. Iš tos pačios programos tikimasi rekonstruoti ir Girdžiuose esančius skysto kuro katilus.

Įtampos tarp bendruomenės ir savivaldybės kyla Jurbarkuose. Šiai bendruomenei gali tekti per 1 mln Lt savivaldybės bei VVG „Nemuno“ pinigų. Bendruomenės nariai turi apsispręsti – visą sumą išleisti Jurbarkų gatvės tvarkyti, apšvietimui ar dalį tos sumos skirti ir Jaunimo centrui įrengti Jurbarkų kultūros namuose įrengti. Bendruomenė linkusi palaikyti gatves ir apšvietimą, o savivaldybės administracijos atstovams atrodo,  kad reikia investuoti ir į jaunimo centrą.

Pavyzdiniai bendruomenių projektai

Pirmajame  VVG „Nemunas“ kvietime buvo 12 bendruomenių paraiškų, o paramą gavo 10 projektų. Pirmuoju kvietimu VVG „Nemuno“ išskirstyta parama maždaug už 0,5 mln Lt.  Iš 10-ies projektų nemaža dalis teko savivaldybės įstaigoms, turizmo informacijos centrui ir kt. Dalis teko ir bendruomenėms, pvz., Smalininkų bendruomenė gavo aplinkos priežiūros techniką. Pašaltuonio projekto metu  įsigyti treniruokliai, sporto inventorius, vasarą surengta stovykla. Pats sudėtingiausias - Pavidaujo bendruomenės projektas. Bendruomenė savo jėgomis ir technika nori įsirengti krepšinio ir tinklinio aikštelę. Juodaičių bendruomenė gavo traktoriuką.

Lina Juškaitienė

musulaikas.com inf.