Vaikų, kuriems reikalinga specialistų priežiūra bei pagalba, rajone yra daugiau nei galima įsivaizduoti. Jau dvejus metus su tokiomis problemomis Tauragėje kovoja Prevencinio darbo koordinavimo grupė.   

Sudomino vienas iš jų

Rugsėjo mėnesį akį patraukė visos rajono savivaldybės administracijos dėmesys pernelyg jaunam žmogučiui – dešimtmečiui Rokui (vardas – pakeistas). Administracijos direktorius savo įsakymu skyrė jam, 4-os klasės mokiniui, minimalios priežiūros priemonę. Pusę metų vaikas įpareigotas klausyti tėvų, lankyti mokyklą, nuo 21 iki 7 valandos būti namuose ir vieną kartą per mėnesį apsilankyti Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Stebėti jo elgesį, įpareigojimų laikymąsi bei pamokų lankomumą paskirta socialinė pedagogė. Šis administracijos direktoriaus įsakymas gali būti skundžiamas įstatymo numatyta tvarka. Kitaip tariant, panašios apribojimo priemonės yra taikomos rimtai prasižengusiems suaugusiesiems. Tik tuomet visa tai, kas išvardinta direktoriaus įsakyme, yra vadinama kardomąja priemone, kurią nusikaltimu įtariamam asmeniui skiria teismas. Dar tokia kardomoji priemonė skiriama iš įkalinimo įstaigos sugrįžusiems asmenims. Bet, kad tokie apribojimai būtų pritaikyti dešimtmečiui, išgirdome pirmą kartą.

Mokykloje – be problemų

Mokyklos, kurioje mokosi Rokas, direktorius „Tauragės kurjeriui“ sakė, jog pedagogai su vaiku susitvarko. Visos problemos, pasak mokytojo, kyla kitur.

 – Tiksliai įvardinti priežasčių negaliu. Esame turėję ir daugiau tokių mokinių. Paprastai jie savo problemas „išauga“. Nėra jis niekuo išskirtinesnis. Na, gal tik tuo, kad šitas vaikas auga itin gausioje  šeimoje. Jo mama šį mėnesį turėtų susilaukti keturioliktos atžalos. Visi trylika mokosi pas mus. Tačiau nė su vienu kitu šios šeimos nariu, kiek žinau, nei mokykloje, nei namuose problemų neiškyla. Todėl drįstu sakyti, jog šio vaiko problema – sveikatos sutrikimas, kuris įvardijamas kaip hiperaktyvumas. O toks vaikas gali gimti ir dviejų – trijų asmenų šeimoje, – gynė savo mokinį mokyklos vadovas.

Jis garantavo, kad kaip tik šiomis dienomis vaiko namuose lankėsi socialinė pedagogė. Ji važiavo pažiūrėti, kaip jaučiasi hiperaktyvus vaikas naujoje aplinkoje, mat gausi šeima persikėlė gyventi į kitą kaimą. Mokyklos direktorius tikina, jog pasikeitimai – į gerą. Tiek Roko seserys, tiek broliai, tiek tėvai vienu balsu patvirtinę, kad vaikas pasitaisė, yra gerokai ramesnis ir paklusnesnis nei anksčiau.

Kreipiasi tėvai

Jau kuris laikas Tauragėje egzistuoja Prevencinio darbo koordinavimo grupė. Ji vadovaujasi 2008 metais patvirtintu Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu. Šią grupę sudaro 11 Tauragėje gerai žinomų medicinos, socialinės paramos, švietimo bei vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistų bei pareigūnų iš prokuratūros ir policijos. Į šiuos žmones kreipiasi vis daugiau sunerimusių tėvų, kurie savo vaiko elgesio problemas aiškina jo hiperaktyvumu. Tačiau viena šios grupės narių – Švietimo skyriaus vyr. specialistė Danguolė Petkienė pastebi, jog dėl sutrikusio vaiko elgesio dažniausiai  ir yra kalti būtent tėvai.

 – Nors Roko ir daugumos atvejų į mus kreipiasi su vaikais nebeįstengiantys susitvarkyti tėvai, 80 procentų tėvų ir yra situacijos kaltininkai. Mat didžiąją dalį svarstomų vaikų sudaro tie, kurie auga sudėtingomis sąlygomis. Kita vertus, pasitaiko problemų ir su vaikais, augančiais pasiturinčioje, aukštas pareigas užimančių tėvų šeimoje. Tačiau dauguma visgi yra tie, kurie namuose neturi normalių socialinių sąlygų arba netgi neturi ko valgyti, – sako D.Petkienė.

Situacijos - baisios

Ji prisimena atvejį, kai į specialistus kreipėsi vieno septyniolikmečio tėvas. Tėvas prašė paimti jo sūnų iš namų, nes vyras nebeatsako už savo veiksmus. Pasirodo, nors vaikas buvo vienintelis nepilnametis šeimoje, susidarė situacija, kai kiekvienas šeimos narys dėl duonos kąsnio kovojo tarsi vilkas. Tad tėvas rašydamas prašymą išvežti sūnų į socializacijos centrą, taip ir užrašė: „Kitu atveju, viskas gali baigtis žmogžudyste“. Priežastys – sūnus suvalgo jo pasigamintą maistą, namuose eikvoja elektros energiją.

 – Žinoma, mums nebeliko kito pasirinkimo. Vaikiną išvežėme iš tokių namų, nes privalėjome išsaugoti jo gyvybę ir sveikatą, apginti vaiko interesus. Šiuo metu jis – jau pilnametis, gyvena atskirą nuo tėvų gyvenimą. Dar vienas pavyzdys: 14-metė mergina, kurią į tokį centrą išgabenome dėl vertimosi prostitucija. Seniausiu pasaulyje amatu mergaitė vertėsi ne iš gero gyvenimo – šitaip ji bandė išgyventi. Pagal įstatymą vaikai iš tokių įstaigų turi teisę grįžti į namus atostogų, tačiau ši tauragiškė nenori apie tai nė girdėti. Ji sako, jog gyvendama ten suprato ir pamatė, kad egzistuoja ir kitoks gyvenimas, – vardija specialistė.

Renkasi kiekvieną mėnesį

Tokių istorijų, o gal tiksliau – tragedijų, galima pripasakoti labai daug. Mat įvardinta komisija mokyklų arba tėvų prašymų skirti vaikams specialią priežiūrą per mėnesį gauna ne tiek jau mažai. Pasak D.Petkienės, įstatymas numato, jog komisija vaiką svarstytų po prašymo pateikimo praėjus ne mažiau kaip penkioms paroms. Tačiau tauragiškiai renkasi, kai susikaupia 2–3 prašymai. Tad Prevencinio darbo koordinavimo grupė dirba kartais vieną, o kartais ir du kartus per mėnesį. Praėjusį penktadienį, mūsų pokalbio su D.Petkiene metu, komisija jau vėl buvo gavusi du prašymus: vieną pateikė vaiko mama, kitą – mokykla.

– Paprastai vaiką svarstome du kartus (abu sykius jam skiriama minimali, kaip ir Roko atveju, priežiūra). Jeigu po dviejų bandomųjų laikotarpių vaikas nepasikeičia, nebelieka kito kelio – kreipiamės į teismą, jog gautume leidimą perkelti vaiką į socializacijos centrą. Paprastai teismas mūsų prašymus visada patenkina, – sako pašnekovė.

Naujos įstaigos

Vaikų socializacijos centrai mūsų šalyje atsirado neseniai. Jie pakeitė specialiuosius vaikų auklėjimo bei globos namus. Tokio centro paskirtis – užtikrinti vaikų kokybišką ugdymą ir laikinąją globą (rūpybą), teikti vaikui socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą. Visa tai turėtų padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių bei ugdyti jo vertybines nuostatas ir socialinius įgūdžius, padėti tapti doru, savarankišku, atsakingu žmogumi, ir paruošti jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaikai į socializacijos centrus priimami savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens dėl vidutinės priemonės priežiūros skyrimo sprendimu, turint teismo leidimą. Paprastai į socializacijos centrus priimami asmenys nuo 14 metų. Tačiau vaikai, neturintys 14 metų, išimties tvarka, taip pat priimami.

Rokas - jauniausias

Mūsų pašnekovė pastebi, kad jos darbo šioje srityje praktikoje Rokas jauniausias komisijos narių svarstytas asmuo.

– Didžiąją dalį mūsų „klientų“ sudaro 14–18 metų paaugliai. Rokas svarstymo metu tylėjo ir tik į kelis klausimus atsakė „Taip“ arba „Ne“. Todėl iš anksto prognozuoti, ar jį paveiks minimalios priemonės, sunku. Gali būti, kad vaikas suvoks klaidingai elgęsi, bet gali būti, jog teks pritaikyti išimtines, jo amžiui, dar netaikytinas sankcijas, – atvirai dėstė D.Petkienė.

Ji primena, kad Rokas nuo mažų dienų vagiliauja. Vaikas įsigudrino „padėti“ kaimynystėje gyvenantiems seniems žmonėms: parnešdavo maisto ir stebėdavo, kur jis bus saugomas. Kitą kartą įsėlinęs į senolio namus vaikas nučiupdavo skanėstus arba pasisavindavo pinigus. Dar jį įtaria vagystėmis iš mokyklos draugų. Rokui skirtos ir psichologo konsultacijos. Specialistai mano, kad vaikas turi ir daugiau sveikatos sutrikimų.

Hiperaktyvumas – amžiaus liga

Tiek tėvai, tiek specialistai pastebi, jog individualios ar šeimos konsultacijos tokiais atvejais negelbsti. Aplink tokį vaiką susiklosto sudėtinga socialinė– emocinė aplinka: vieną pusę sudaro bejėgiškumą dėl auklėjimo metodų neveiksmingumo ir grėsmę savo autoritetui nuolat patiriantys suaugę, kitoje pusėje – išgąsdintas, tinkamos pagalbos negaunantis, vis į gilesnes elgesio klaidas klimpstantis vaikas. Ilgainiui, ypač paauglystėje, daugumai hiperaktyvių vaikų išryškėja neigiamos savybės – emocinis nestabilumas, chaotiškas elgesys, nesugebėjimas planuoti savo veiklos, savikontrolės stoka, bendravimo problemos padaro vaiką nepritapėliu ir atstumtuoju. Jis ir pats pradeda prastai save vertinti. Teigiama, kad būdami vyresni tokie vaikai dažniau įninka į narkotikus, alkoholį, asocialų gyvenimo būdą, jiems būdingas neatsargus seksualinis elgesys, jie dažniau žudosi. Todėl D.Petkienė ragina tėvus, mokytojus, pastebėjusius vaiko elgesyje problemų, nedelsiant kreiptis į specialistus.

 – Negalima prieš šias problemas užsimerkti ir tikėtis, kad viskas savaime susitvarkys. Vaiko elgesio problemų nuslėpti nepavyks – anksčiau ar vėliau jos išaiškės. Priešingai, kuo anksčiau jis gaus tinkamą specialistų pagalbą, tuo lengviau ir greičiau problemos baigsis, – įsitikinusi pašnekovė.

Hiperaktyvumo požymiai intensyvėja nuo gimimo iki 3–4 metų, bet gali sumažėti vaikui sulaukus 10–12 metų. Šiuo amžiaus periodu vaikas išmoksta labiau save kontroliuoti, todėl tam tikra prasme hiperaktyvumas gali būti „išaugamas“. Kai kuriems vaikams, deja, elgesio problemos lieka visą gyvenimą. Jiems gali pasireikšti depresija, dirglumas, dėmesio sutrikimai, asocialus elgesys. Kai kurie tėvai savo mažylio hiperaktyvumo užuomazgas pastebi jau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, o kartais tai galima įtarti dar iki gimimo. Jei nėščia mama jaučia daug stiprių vaisiaus judesių – galimas dalykas, kad ji nešioja hiperaktyvų kūdikį.

Hiperaktyvių berniukų pasitaiko tris kartus dažniau nei mergaičių. Beje, statistikos duomenimis, tarp jų – didelė dalis šviesiaplaukių ir mėlynakių.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

kurjeris.lt inf.