Iki šiol dažnas šaulys važiuodavo į nelegalias šaudyklas Jurbarke ar Kaune. Arba visai nesitreniruodavo.

„Treniruodavosi medžiodami. Bet būna, kad per medžioklės sezoną medžiotojas nepaleidžia nė šūvio. O jei iššauna, ir tą pro šalį“, – kalbėjo Česlovas Blažys, pats medžiojantis daugiau nei 20 metų. Jis  yra „Oksalio“ Jurbarko skyriaus vadovas. Ši ginklais prekiaujanti bendrovė yra vienintelė šaudyklos Giedriuose investuotoja. Vienam asmeniui para šaudykloje turėtų kainuoti apie 30 Lt.

Anot Č.Blažio, šaudyklos Jurbarke reikėjo jau seniai. Su tokiais prašymais medžiotojai kreipdavosi į Lietuvos medžiotojų draugijos Jurbarko skyrių. Šių atsakymas buvo vienas – nėra lėšų. Jurbarko rajone medžiotojų daug. 10 medžiotojų būrelių, vienijančių apie 600-700 šaulių. Įrengti šaudyklą seniai norėjo įrengti ir „Oksalis“. Bet neturėjo jai skirtos vietos. Vietai atsiradus, kliūčių šaudyklai atsirasti neliko. „Kadangi Jurbarko saugaus eismo centras įsigijo žemės plotą Giedrių kaime, nuspręsta pusę jo išnaudoti saugaus vairavimo autodromui, o pusę – šaudyklai“ - pasakojo Č.Blažys, kuris yra ir šio centro vadovas. Šaudykla užima daugiau nei pusę hektaro ploto. Jai įrengti prireikė maždaug pusantro mėnesio.  „Pats gyvenimas padiktavo, kad ji reikalinga. Šaudykla įrengta su mintimi saugoti gamtą, fauną.  Kuo daugiau šaudysime į taikinius, tuo daugiau žvėrių išsaugosime, tuo mažiau sužeisime miškuose“, – aiškino Č.Blažys.

Jurbarko rajono šaudykla yra pirmoji ir vienintelė „Oksalio“ šaudykla. Iš viso yra apie 16 „Oksalio“ skyrių įvairiausiuose Lietuvos miestuose. Kodėl pasirinktas Jurbarkas? „Todėl, kad geras Jurbarko skyriaus vadovas“, – juokėsi „Oksalio“ vadovas Gytis Misiukevičius.

Būtent Č. Blažys buvo „Oksalio“ šaudyklos Jurbarke iniciatorius. G. Misiukevičius neslepia, kad šiam nebuvo sunku įkalbėti investuoti Jurbarke. „Esu iš Smalininkų. Žinoma, tai buvo svarbi priežastis apsisprendžiant, bet ne pagrindinė“, – šypsojosi „Oksalio“ vadovas.

Planuose – šaudymo varžybos, dar viena šaudykla

Atidarymo proga tą pačią dieną šaudykloje surengtos pirmosios šaudymo varžybos „Šv. Hubertas 2010“. Jose norėjo sudalyvauti ir pats Č.Blažys. Nepavyko. Jam reikėjo rūpintis organizaciniais reikalais. „Oksalis“ Jurbarko skyrius buvo vienintelis šių varžybų organizatorius. „Ir netgi ginklo nesivežiau, nes varžyboms reikia susikaupimo“, –  sakė jis.

Anot Č.Blažio, pirmosios šaudymo varžybos buvo labiau simbolinės. Jose dalyvavo 30 šaulių, tarp kurių ir elitinių šaulių iš visos Lietuvos. „Rengėme parodomąsias varžybas su tikslu sukviesti  pagrindinius šaulius, kad jie įvertintų šaudyklą. Žiūrėjome, kiek varžybos užtruks laiko, ką labiau sustyguoti, nes ateityje planuojame rengti daugiau varžybų“, - planais dalijosi Č.Blažys. Šiemet turėtų vykti kelios vietinės reikšmės varžybėlės. Kitais metais numatytos 5-6 rimtos varžybos, kurių pati rimčiausia – „Oksalio“ taurė. Ją planuojama rengti kasmet paskutinį gegužės sekmadienį. „Oksalio“ taurėje turėtų dalyvauti per 120 šaulių. Anot Č.Blažio, šaudykloje medžiotojams bus organizuojamos varžybos ir į judančius taikinius, o ateityje – ir į skraidančius.

Kol kas šaudykla skirta tik medžiotojams. Bet taip bus ne visada. „Oksalio“ planuose steigti šaudymo klubą. Būtų paskirtas šaudymo instruktorius, kuris mokytų ar treniruotų šaudyti visus norinčius. „Bet čia dar ateity. Per žiemą turi susigulėti mintys“, – kalbėjo Č.Blažys.

Realūs ir kiti „Oksalio“ planai. Norima renovuoti buvusio technikumo, dabartinio Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos pastatą, kuriame kadaise veikė šaudykla. Čia „Oksalis“ įrengtų uždaro tipo šaudyklą, kur į taikinį reikėtų pataikyti iš  50 metrų. Dabar kaip tik tvarkomi dokumentai. Ši šaudykla būtų skirta šaudyti pistoletu ir  lygiavamzdžiu šautuvu.

Kai įrengs šią šaudyklą, pradės galvoti apie tirą. Tai yra dar viena „Oksalio“ Jurbarko skyriaus idėja. Anot Č.Blažio, visai reali. „Svarbiausia rasti tinkamą patalpą tinkamoje vietoje“, – sakė jis.

Svajonė – nušauti vilką

Šaudyklos atidarymas sutapo su medžioklės sezono pradžia. Jurbarko miškuose dabar prasidėjo planinė šernų medžioklė. Anot Č.Blažio, šernų šiame krašte padaugėjo. Paskui prasidės kiškių, stirnų, elnių medžioklė. Šauliams galima medžioti ne tiek, kiek nori. Kiekvienai medžioklei yra medžioklės vadovas, kuris paskelbia, koks žvėris medžiojamas. Jei sumedžioji ne tą žvėrį, didelės baudos. Be to licenzija numato, kiek žvėrių galima sumedžioti. „Sakykime, mūsų medžiotojų būrelis „Balandinis“ turi  licenziją patinui elniui ir dviem patelėms ar jaunikliams. Jei sumedžiojama daugiau, tai brakonieriavimas. Gresia didelės baudos. Atimti ginklą ir išmesti iš būrelio medžiotojui yra žiauri bauda“, – tikino medžiotojas.

Jurbarko miškuose netrūksta ir elnių, stirnų. Kiškių mažėja, nes lapių daugėja. „Gyvų taikinių netrūksta, tik reikia taikliai šaudyti, kad nebūtų sužeistų. Kaip taisyklė, sužeisti kažkur nubėga ir jų niekas neranda“, - pasakojo Č.Blažys.  Medžiotojas patikino, kad Jurbarke padaugėjo ir vilkų. „Vienareikšmiškai. Kaimuose randame jų pėdsakų. Būna, kad šunis pripjauna ir juos su grandinėmis iki miško nuvelka“, – pasakojo jis. Anot Č. Blažio, yra numatyta didinti sumedžiojamų vilkų kiekį, keisti jų medžiojimo terminus. 

Sumedžioti vilką, pasirodo, Č. Blažio svajonė. Jis juokauja, kad pagaliau jis sulaukė galimybės tapti rimtu medžiotoju. Mat juo tampama tik sumedžiojus vilką. Jį sumedžioti sudėtinga. Vilkas gudrus žvėris. Be to, anksčiau jų buvo nedaug. „Dabar jų padaugėjo, tai dabar šansas tapti rimtais medžiotojais. Tarp kitko, iš tų 600 Jurbarko medžiotojų gal tik apie 20 ir bus sumedžioję po vilką“, – šypsojosi jis. 

Anot Č.Blažio, apskritai žvėrys daug gudresni už žmones. Labai jautrus gudrus elnias, šernas patinas. Ne tokios baugios stirnaitės. „Briedis kvailas. Užtai jų nėra daug. Juos lengva nušauti“, – tikino medžiotojas.

Medžiotojui reikia pinigų ir meilės gamtai

Medžiotoju gali būti ne bet kas. Pirmiausiai tam reikia nemažų pinigų. Anot Č.Blažio, medžioklė – brangus hobis. Kaip ir bet kuris kitas pomėgis – nuo autosporto iki žvejybos. Pradedančiajam medžiotojui visiškai pasiruošti medžioklei reikia maždaug 3 tūkst. Lt. Pusę sumos kainuotų lygiavamzdis ginklas, apie tūkstantį kitų patogi, neperšlampanti, orui pralaidi apranga, batai. Kainuotų ir šoviniai, šovininės. Patyręs medžiotojas turi teisę naudoti graižtvinį šautuvą. Jį galima įsigyti ir už 12 tūkst. Lt, ir už 60 ar 100 tūkst. Lt. Šie yra su inkrustacijomis, graviūromis. „Vien buožės medis, jei yra pusiau fabrikatas, kainuoja keliasdešimt tūkstančių eurų. Jį reikia pagaminti, išgraviruoti. Tai daugiau su liekamąja verte, trofėjiniai ginklai“, - sakė Č.Blažys. Anot jo, tapti medžiotoju išgali ne kiekvienas išgali. Pirmiausiai reikia investicijų. „Siekiant rezultato, reikia turėti ir gerą ginklą su geru optinui taikikliu“, – sakė jis. Jurbarko rajone medžiotojų kasmet daugėja. Kasmet pasipildo po 20-30 naųjų medžiotojų.

Vien pinigų nepakanka. Anot Č.Blažio, norint medžiotoju reikia mylėti gamtą, žvėris. „Medžiotojas eina į mišką ne tik sumedžioti. Reikia maitinti žvėris, jais rūpintis, rengti šėryklas. Kuo daugiau miške medžiotojų, tuo mažiau brakonierių“, - sakė Č.Blažys.  Anot jo, brakoierius – ne medžiotojas, o asmuo, turintis nelegalų ginklą. „Nusikaltėlis. Brakonierius ir medžiotojas miške niekada nebūna kartu. Medžiotojas globoja gyvūnus, reguliuoja jų skaičių, o brakonierius šauna į bet ką, kas tik kruta. Medžiotojas niekada nešaudo. Jis medžioja. Šaudo brakonieriai. O medžioti reikia, kad žvėrių neprivistų kaip utėlių šuns kaily“, – sakė jis. Brakonierių Jurbarke yra daug, bet jų mažėja.

Pasirodo, medžiotojas yra kaip vairuotojas.  Neblaiviam medžioti draudžiama. „Jei turi ginklą, kraujyje alkoholio negali viršyti 0,4 promilės. Gamtos inspektoriai su policijos pareigūnais važinėja  po miškus ir tikrina. Liepia į alkotesterį pūsti. Jei medžiotojas pripučia daugiau – iš jo ir ginklą atima, ir leidimą“, – sakė jis, patikindamas, kad tokių medžiotojų, kokie yra anekdotuose, dabar nėra. Per daug griežtos taisyklės.

Lina Juškaitienė

musulaikas.com inf.