Greitai plinta

Kelmės rajono Galminaičių kaimo gyventoja Domicelė Ivanavičienė guodėsi, kad nuo piktžoles veisiančio sklypo kaimyno Tado Baliutavičiaus kenčia ne pirmus metus. „Pernai, kai šaukiausi pagalbos, laukų atvažiavo patikrinti tik vėlų rudenį, kai viskas buvo aparta. Šiemet – vėl tas pat“, – dėstė nuo vasaros vidurio atsakingų žinybų pagalbos laukianti moteris.

Pas D.Ivanavičienę vykstame kartu su Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Parnarauskiene ir matininke Rasma Krenciene. Prie lauko jau laukia piktžolių savininkas ūkininkas T.Baliutavičius iš netolimo Tvibių kaimo.

Sodietė Domicelė rodo, kokią žalą jos pievai daro kaimyno lauke vešinčios piktžolės – usnys, kiečiai, varnalėšos. Pasak jos, tokios piktžolės per metus taip nesuveši, vadinasi, laukai tinkamai neprižiūrimi jau seniai.

Kalti žiediniai kopūstai

T.Baliutavičius sakė, kad sklypo kaimynės pretenzijos – nepagrįstos, o jų nesantaikos priežastys slypi kitur, tačiau apie jas nenori kalbėti. Jis sutiko, kad jo laukas neatitinka gero ūkininkavimo reikalavimų, tačiau dėl to kalta žiedinių kopūstų auginimo technologija: „Šiame lauke augo žiediniai kopūstai. Jų negalima ravėti, nes su piktžolių šaknimis pakeltos žemės supurvintų kopūstų žiedyną ir jie prarastų prekinę išvaizdą.“

T.Baliutavičius tikino, kad šiuo metu laukas jau nupurkštas chemikalais, taigi piktžolių sėklos kaimyninio sklypo nebeužterš.

Tada senoji Domicelė pirštu rodė į pakelę: „Jei purškei patį lauką, piktžoles galėjai nupurkšti ir iki griovio. Arba piktžoles nušienauti galėjai?“

T.Baliutavičius pasvarsto, kad to daryti jam nepriklauso, nes palei kelią einančia juosta turi rūpintis kelininkai. Tačiau Žemėtvarkos skyriaus vedėja R.Parnarauskienė pastebi, kad už gilaus griovio esančių piktžolių rėžiu vis dėlto turėtų pasirūpinti pats ūkininkas. Tik tada Tadas pažada piktžoles nušienauti.

Sunku prisikviesti specialistus

D.Ivanavičienė guodėsi, kad dėl šios bėdos ji nebe pirmus metus neprisišaukia už laukų priežiūrą atsakingų institucijų pagalbos. Su Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistais susisiekti sunkokai sekėsi ir „Valstiečių laikraščiui“. Kai liepos pradžioje VL žurnalistai paskambino į šios tarnybos Šiaulių filialą ir papasakojo senolės Domicelės skundą, telefonu atsiliepęs darbuotojas pažadėjo tuoj pat paskambinti ūkininkui T.Baliutavičiui, kurį pažįsta, ir problemą tuoj pat išspręsti. Dėl viso pikto dar paprašė, kad močiutė išdėstytų, dėl kokios priežasties kreipiasi į tarnybos specialistus, ir elektroniniu paštu atsiųstų skundą dėl kaimyno piktžolėtų laukų. Gal ir skambino tas pažįstamas kontrolierius ūkininkui, bet naudos iš to tikrai nebuvo, nes ir antroje rugpjūčio pusėje piktžolės suposi. Užtat praėjus vos porai dienų po delegacijos apsilankymo piktžolės buvo nupjautos. Vėžės rodė, kad ir buvęs kopūstų laukas yra nupurkštas. Tačiau rezultatai matysis tik už poros savaičių.

Irena Volbikienė, Augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė:

Valstybinės augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rūpinasi apleistų, neprižiūrimų žemės plotų kontrole. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK) tiems žemės savininkams arba kitiems žemės naudotojams, kurie nesiima kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir jų ligomis, gali būti taikomos sankcijos dėl neprižiūrimų plotų – įspėjimas arba piniginės baudos.

Iki šiol administracinės baudos buvo palyginti švelnios ir nedavė lauktų rezultatų, todėl Žemės ūkio ministerija parengė ATPK atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame numatytos kur kas didesnės baudos už apleistus, neprižiūrimus žemės plotus. Vyriausybė jau pritarė šiam įstatymo projektui.

D.Ivanavičienės ir jos kaimyno problema jau yra išspręsta ir nebeturėtų kartotis, nes ūkininkas žino, kad jo lauktų bauda. Bausti mes neskubame, iš pradžių stengiamės įspėti. Reikia pripažinti, kad daugiausia bėdų su tais, kurie savo pasėlių plotų nedeklaruoja. Tada sunku jų savininkus surasti.