Gaila, bet jau tradiciniu renginiu tampanti unikali ledo skulptūrų paroda šiemet prieš pat atidarymą ėmė tižti. Visus skulptorių sumanymus negailestingai keitė ir naikino nepalankios oro sąlygos: pliusinė temperatūra, lietus, šlapdriba ir vėjas.

Penktadienio rytą, kai lankėmės ant Platelių ežero prie jachtklubo kuriamoje ledo skulptūrų parodoje, be menininkų, triūsė ir darbininkai. Nuo takų, laiptų ir titelių buvo kasamas apledijęs sniegas, tvarkoma aplinka, matėsi jau išvalytos automobilių aikštelės – visi ruošėsi šeštadienį vyksiančiai atidarymo šventei.

 Nuo pat ryto aplink savo kūrinius sukinėjosi tik keletas skulptorių – kiti iš po vakar dar ilsėjosi. Kaip vėliau sužinojome, ilgai kaitinosi ir stiprinosi renginio organizatoriaus Albino Klimo pirtyje. Žinoma, menkas juokas visą dieną mirkti vandenyje – oras pastarosiomis dienomis meno žmonių nelepino.

 „Išties nesitikėjome tokių oro sąlygų. Jei šiandien skulptūros išstovės, tai dar gerai. Bet jau viskas tirpsta, ypač nebelaiko per siūles, kur sujungimai... Vakar dar atrodė visai nieko, o šiandien žiūrim, kad jau viskas. Didelių skulptūrų tikrai nebepadarysime, gal dar keletą mažų“, – šlepsėdamas per vandenį ir tempdamas smailėjantį ledo luitą kalbėjo skulptorius Šarūnas Stirbys, atvykęs iš Raseinių rajono.

 Paklaustas, ar tik ne spyglį ežiui lipdys, menininkas šyptelėjo: taip, jis jau baigiąs šį gyvūną vaizduojančią skulptūrą. Iš tiesų, tai šį kūrinį „meistravo“ ne jis vienas, o keturiese, ir truko dvi dienas. Ežys turėjęs išeiti kiek kitoks, bet pagal jų sumanymą jau būtų visai ištižęs – teko derintis prie oro sąlygų. „Tokio ledo nė ledu negalime pavadinti. Tai tiesiog sušalęs sniegas. Tik paimi ir trupa. Grynas ledas yra tvirtas. Jei būtų imamas toliau nuo kranto, būtų skaidresnis, bet ten technika negali važiuoti – per daug pavojinga. Juk ir čia, prie kranto, traktorius buvo įlūžęs, du ratai buvo pasikabinę“, – pasakojo Š. Stirbys, prisimindamas, kiek reikalų buvo, kol traktorius buvo išgelbėtas...

 Kitas kūrinys, prie kurio teko padirbėti šiam menininkui, – automobiliukas išklypusiais ratais. Atrodė, kad visai smagu turėtų būti vaikams prie šios skulptūros, deja, ji taip pat mirko vandenyje. „Aišku, mes puikiausiai suprantame, kad čia tik atrakcija, kad viskas laikina, bet vis tiek norisi, kad nors truputį pašaltų ir skulptūros dar kažkiek pabūtų“, – kalbėjo menininkas.

 Pasižvalgius aplinkui, iš viso buvo galima suskaičiuoti maždaug penkiolika didesnių ar mažesnių ledo skulptūrų. Prie vienos didžiausios sukinėjosi peršlapusi jauna mergina. Paaiškėjo – iš Rygos atvykusi Maija Punculė. Rusiškai neblogai kalbanti latvių skulptorė pasakojo, jog kartu su kolega Karliu Ile kūrė darbą pagal Platelių ežero legendą, kurią papasakojo jų organizatorius D. Mockus. Latvių skulptūra vaizdavo į gelmes neriantį jaunikaitį, kuris norėjo ištraukti pilies gražuolės įmestas šukas ir už tai ją vesti. Linksmai nusiteikusi Maija pasakojo dar prisidėjusi prie kitų skulptūrų darymo ir parodė du ledinius paukščiukus ir moterį-žuvį. Tiesa, negana to, kad pastaroji skulptūra aptirpo, dar ir akis undinei iškrito... „Reikia šiandien dar ką nors padaryti“, – šypsojosi latvių skulptorė, patikindama, jog ji nesiruošia sirgti ir, nepaisant blogo oro, jai Plateliuose visai patinka.

 „Apgavo mus orai... Taip iki minus trijų kad pašaltų, būtų pats tas“, – paklaustas apie darbo sąlygas, kalbėjo lietuvių skulptorius kaunietis Lukas Šiupšinskas. Prisiminęs pernykštę ledo skulpūrų parodą, kurioje pačiam tada irgi teko dalyvauti, menininkas tik atsiduso – oro neužsakysi. Mostelėjęs į savo darbą – masyvų ledinį sostą, skulptorius svarstė, kad iki šeštadienio jis neištiš, tačiau, norint ten atsisėdus nusifotografuoti, teks sušlapti.

Persišaldęs ir užkimęs visus skulptorius į Platelius sukvietęs D. Mockus vos beprakalbėjo. Susiklosčiusią situaciją pavadino tiesiog pavasariu. Kaune gimęs, Kruonyje gyvenantis, tačiau pas tėvą į Platelius neretai atvažiuojantis menininkas sakė sekantis orus, bet išgirsta ateinančių dienų prognozė nedžiugina. „Keturi laipsniai šilumos ir didelis vėjas reiškia, kad čia jau bus pabaiga. Taip, yra kažkas padaryta, iki rytojaus kažkas turėtų išlikti, nors dabar ledas šlapias kaip kempinė“, – apžvelgdamas visą skulptūrų parką, kalbėjo D. Mockus. Paklaustas, kuris darbas yra jo, menininkas mostelėjo į spyną, tiksliau – čiuožyklą, kurią sudaro spyna ir į ją atremtas raktas. „Dariau spyną, bet atrodo, kad išėjo laivas. Nenorite nučiuožti į vandenį?“ – geros nuotaikos nestokojo menininkas, rodydamas savo darbo įrankius ir prisimindamas, kad prie savo skulptūros pats vandenyje pramirko tris dienas... Nepaisant nepalankaus oro, D. Mockus pasidžiaugė puikia gamta, geromis apgyvendinimo sąlygomis jachtklube, galimybe vakarais sušilti A. Klimo pirtelėje ir puikia septyniolikos skulptorių komanda, kuri stengėsi sukurti kažką gražaus.

Lina Motužienė

pzinios.lt inf.