Apie Že­mai­tės dra­mos teat­ro re­mon­to bro­kus „Tel­šių ŽI­NIOS“ ra­šo ko­ne kas­met. Praė­ju­sią žie­mą dar­buo­to­jai ne­ri­ma­vo dėl pa­tal­pų sie­nų, ku­rio­mis, tirps­tant ant sto­go esan­čiam snie­gui, pra­dė­jo te­kė­ti van­duo. Kaž­ka­da teat­ras sken­dė­jo iš uni­ta­zų pliūp­te­lė­ju­sio­se iš­ma­to­se ir nuo­te­ko­se. O kur dar ne pir­mą žie­mą ant ne­nu­sa­ko­mai sli­džių laip­tų griū­van­tys žmo­nės.

Pas­ta­te grės­min­ga si­tua­ci­ja

Pas­ku­ti­nę 2010 me­tų die­ną Že­mai­tės dra­mos teat­re vėl kri­ti­nė pa­dė­tis. Tik pra­vė­rus teat­ro du­ris lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka ki­bi­rė­lių ei­lu­tės, šla­pi sku­du­rai ir ki­li­mai, ba­los, upe­liai, la­še­liai nuo lu­bų, kai kur jau at­jung­ta elekt­ra, iš ka­bi­ne­tų iš­neš­ti kom­piu­te­riai ir pan.

„Kaip ir praė­ju­sią žie­mą, tirps­tant ant sto­go esan­čiam snie­gui, van­duo te­ka pa­sta­to sie­no­mis ir lu­bo­mis, dėl to lu­pa­si da­žai, krin­ta gips­kar­to­nio tin­kas, vis­kas per­mir­kę, dėl sau­gu­mo at­jung­ta elekt­ra“, – „Tel­šių ŽI­NIOMS“ pa­sa­ko­jo Že­mai­tės dra­mos teat­ro lai­ki­nai ei­nan­tis di­rek­to­riaus pa­rei­gas Ka­je­to­nas Šlio­ge­ris.

Van­duo sie­no­mis ir lu­bo­mis te­ka ne tik teat­ro ho­le, jis la­ša ir teat­ra­lų ka­bi­ne­tuo­se, Tel­šių kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jų pa­tal­po­se, neap­len­kė ir ten pat įsi­kū­ru­sių bib­lio­te­ki­nin­kų.
Teat­ro dar­buo­to­jai įsi­ti­ki­nę, kad vi­sa tai – ne­ko­ky­biš­kai at­lik­to re­mon­to pa­da­ri­niai.

 Dėl šių vi­sų bė­dų per po­rą me­tų Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­ra­šy­tas ne vie­nas skun­das, ta­čiau pa­gal­bos ne­su­lauk­ta nei iš ra­jo­no val­džios, nei iš re­mon­to dar­bus teat­re vyk­džiu­sios UAB „Vėt­rū­nos“.

Pras­tas sto­gas ir ne­ko­ky­biš­ka ši­lu­mos izo­lia­ci­ja

Anot Že­mai­tės dra­mos teat­ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo ūkio ir bend­rie­siems rei­ka­lams Vi­liaus Kle­mans­kio, apie 40 kv. m sto­go dan­gos kiek­vie­nais me­tais ke­lia rim­tų pro­ble­mų. Šiuo me­tu su­si­kau­pus snie­gui ant šlai­ti­nio sto­go ir dėl blo­gos lu­bų ši­lu­mos izo­lia­ci­jos, snie­gas tirps­ta dėl į vir­šų ky­lan­čios ši­lu­mos ir virs­ta le­du. Le­do sluoks­nis sto­rė­ja ir pra­de­da tirp­ti, pra­si­verž­da­mas pro skar­dos su­jun­gi­mo šo­nus. Nors sto­gas, V. Kle­mans­kio tei­gi­mu, yra va­lo­mas, bet neį­ma­no­ma vi­sa­da lai­ku jį nu­va­ly­ti, be to, ne­ga­li­ma pa­žeis­ti skar­di­nio sto­go dan­gos, nes ta­da pro­ble­mų kils ly­jant tiek va­sa­rą, tiek ru­de­nį.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos vi­zi­tas

Įver­tin­ti si­tua­ci­ją gruo­džio 31 die­ną į teat­rą at­vy­ko Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos ir ko­mu­na­li­nio ūkio sky­riaus vy­riau­sie­ji spe­cia­lis­tai Al­vy­das Staš­ke­vi­čius ir Vy­gan­tas Bo­gu­žis. Vy­rai lai­kė­si nuo­mo­nės – dėl šios si­tua­ci­jos kal­ti... pa­tys teat­ro dar­buo­to­jai, lai­ku ne­pa­si­rū­pi­nę pa­sta­to eksp­loa­ta­ci­ja – ne­nu­va­lę sto­go.

A. Staš­ke­vi­čius vi­siems pri­mi­nė ly­giai prieš 3 sa­vai­tes tu­rė­tą te­le­fo­ni­nį po­kal­bį su Že­mai­tės dra­mos teat­ro di­rek­to­riu­mi Ar­tū­ru But­ku­mi. Spe­cia­lis­tas, užuo­t su­si­rū­pi­nęs, kaip iš­tai­sy­ti, teat­ro dar­buo­to­jų nuo­mo­ne, sta­ty­bi­nin­kų pa­lik­tą bro­ką, di­rek­to­rių per­spė­jo, kad neuž­dels­tų ir snie­gą nuo sto­go bū­ti­nai nuo­lat va­ly­tų: „Ne­rei­kė­jo su­lauk­ti to­kios si­tua­ci­jos, ko­kią ma­to­me šian­dien – sto­gas ap­le­dė­jęs, kai ku­rio­se vie­to­se jis sie­kia net 50 cm.“

Or­ga­ni­zuo­ti sto­go va­ly­mo dar­bus pri­va­lė­tų Že­mai­tės dra­mos teat­ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ūkio ir bend­rie­siems rei­ka­lams Vi­lius Kle­mans­kis. Ta­čiau jis tvir­ti­na ne­ga­lin­tis lau­žy­ti sau­gaus dar­bo tai­syk­lių ir sa­vo pa­val­di­niui leis­ti lip­ti, šiuo konk­re­čiu at­ve­ju, ant teat­ro sto­go.

Be­lie­ka tik sam­dy­ti au­to­mo­bi­li­nį bokš­te­lį, ta­čiau tam, kaip ir vis­kam, – nė­ra pi­ni­gų.

Ap­si­lan­kę Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai su­ra­šė ak­tą, ku­riuo teat­ro dar­buo­to­jai iki sau­sio 15 die­nos įpa­rei­go­ti nu­va­ly­ti sto­gą.

Sta­ty­bos ar pro­jek­ta­vi­mo klai­dos

Teat­ro dar­buo­to­jai ne­ri­mau­ja ir pra­šo ra­jo­no val­džios at­kreip­ti dė­me­sį į sta­ty­bos ar pro­jek­ta­vi­mo klai­das, ku­rių, jų ma­ny­mu, be pra­sto sto­go, dar yra tik­rai ne­ma­žai. Vie­na iš jų – laip­tai ties pa­grin­di­niu įė­ji­mu į teat­rą. Jų dan­ga yra ne­tin­ka­ma ir la­bai sly­di. Tiek va­sa­rą, tiek žie­mą žmo­nės griū­va, tad yra ti­ki­my­bė, kad ga­li įvyk­ti ne­pa­tai­so­ma ne­lai­mė.
Ki­ta taip pat opi pro­ble­ma – laip­te­lio pa­ko­pa bal­ko­ne, prie įė­ji­mo į sa­lę. Išei­da­mi po ren­gi­nio žmo­nės daž­nai su­klum­pa ir pa­ti­ria trau­mas.

Tre­čia, bet ne ką men­kes­nė pa­lik­ta klai­da yra Ko­lo­nų sa­lė­je. Drėks­ta vie­na jos sie­na, krin­ta tin­kas. V. Kle­mans­kis sa­kė, kad bu­vo pa­siū­lęs ją šil­tin­ti kaip ir ki­tas sie­nas, bet taip ir li­ko neiš­girs­tas.

Aurelija Servienė

tzinios.lt inf.