Mušė, spardėsi ir mojavo kumščiais

 Neseniai mūsų redakciją pasiekė laiškas, kuriame susirūpinusi uteniškė (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) rašo apie patirtą nemalonų įvykį, kurio metu nukentėjo nuo psichinę negalią turinčio asmens. Dėl to nukentėjusiai teko kreiptis net į policiją. Laiške rašoma (cituoju): „10.30 val. stoviu prie „Lietuvos ryto“ redakcijos, laukiu atvažiuojančio autobuso. Jau kurį laiką pastebėdavau mūsų gatve žingsniuojančią, ne itin sezono laiką atitinkančią, baltais treningais „pasidabinusią“ žmogystą. Gal kokių 35 metų... Ji visuomet praeidavo ramiai, net nepažvelgdama į stotelėje laukiančius žmones. O šiandien, priartėjusi prie manęs, pirmiausia nesuprantamais žodžiais ėmė keiktis, piktu balsu grasinti, jog užmušianti, puolė mosuoti kumščiais, spardytis. Supratusi, kad turiu reikalų su narkomane ar psichine ligone, pasitraukiau į šoną. <...> Vėliau bandė mane dar kartą pulti, bet iškeikusi nuėjo tolyn gatve. Paskambinau pagalbos telefonu 112, pranešiau apie incidentą, papasakojau, kur ji nuėjo, padiktavau savo telefono numerį. <...> Iš policijos darbuotojų sužinojau, kad jie gavo pranešimą ir iš savivaldybės, kurioje ji ten, matyt, taip pat siautėjo. Iš pokalbio su pareigūnais supratau, kad jie važiuoja suimti moters. Antrą kartą paskambinęs policininkas patikino, kad ligonę suėmė, atidavė psichiatrams, kurie ją veža į Naująją Vilnią, paguodė, kad nuo šiol galiu būti rami. <...>.
 
 Man tikrai neramu, kad tokie žmonės vaikšto nekontroliuojami. Kartu galiu ir pasiguosti, kad tuomet moteris neturėjo peilio ir pan. O kas gali garantuoti, kad ji nesugalvos „apsiginkluoti“, kad neužpuls mažamečio ar senyvo žmogaus? Juk sakoma, kad psichiniai ligoniai yra fiziškai labai stiprūs. Dėl to nesmagu ir nejauku darosi“.
 
 Po itin nemalonaus incidento, įvykusio Utenos miesto centre, šio laiško autorei kilo daugiau klausimų: „Kodėl agresyvūs ligoniai laisvai išleidžiami gyventi tarp mūsų, sveikųjų? Kas juos turėtų prižiūrėti, rūpintis ir kas apgins nukentėjusiuosius?“
 
 
 

Kaimynai gyvena baimėje

 Vieno daugiabučio namo, esančio Aukštakalnyje, gyventojai nerimauja – čia gyvenanti psichinę negalią turinti moteris grasina kone visiems savo kaimynams, kaltina nebūtais dalykais ar nuolat išplūsta necenzūriniais žodžiais. „Tenka gyventi baimėje“, – prisipažįsta minėtojo namo gyventoja, teigianti, kad ne kartą laiptinės kaimynams teko kreiptis į policiją, tačiau ir ten sužinojo, kad jokie raštai ir skundai beveik nepagelbės. Išvežti į gydymo įstaigą be jos parašo draudžia Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
 
 Dėl moters agresijos kaimynai kenčia nuo praėjusių metų vasaros – kasdien vis nauji kaltinimai: esą ją apvogė, įsibrovė į jos butą, norėjo nunuodyti ir pan. „Blogiausia yra tai, kad mes net greitosios pagalbos iškviesti negalime – tai turi padaryti policija. Kažkoks kvailas įstatymas, apsaugantis agresyvius ligonius, o ne mus, kurie kenčiame nuo neprognozuojamų ligonių veiksmų“, – piktinasi pašnekovė. Iš pradžių itin geranoriškai nusiteikę kaimynai stengėsi kiek galėdami padėti likimo nuskriaustai moteriai, tačiau ji buvo nusiteikusi itin priešiškai. Grįžusi iš gydymo įstaigos, cukriniu diabetu serganti ligonė išmeta visus jai medikų paskirtus vaistus, nevartoja medikamentų ir nuo psichinės ligos.
 
 Toje pačioje laiptinėje gyvenantis ir į lauką eidamas vyriškis visuomet nešasi lazdą – jis bijo būti užpultas. Neseniai, per didžiuosius šalčius, kaimynai pamatė, kad moteriškė su didele dilde kėsinasi nupjauti koridoriuje esantį radiatoriaus vamzdį. Sunerimę žmonės paskambino į UAB „Butų ūkis“ ir paprašė pagalbos – netrukus atskubėję vyrai suvirino pažeistą vamzdį, uždėjo metalines apsaugines grotas. „Nesaugu, – toliau tęsia mūsų kalbinta daugiabučio namo gyventoja. – Vieną naktį ji ėmė skambinti į mūsų buto duris, jas ėmė spardyti. Vyrui teko tramdyti, grasino iškviesti policiją“.
 
 Įbauginti namo kaimynai tikino, kad, bijodami agresyvios moters veiksmų, savo vaikus palydi į mokyklą, darželį ar net kiemą. Taip pat pasitinka ir sugrįžtančius namo. Kiti nerimastingai žvalgosi, kad psichinę negalią turintis žmogus nesugalvotų iškrėsti dar baisesnių „pokštų“.
 
 
 

Teisės vienodos, bet...

 „Mes visi nevienodi, bet visi lygūs. Reikia rašyti skundą policijai, o kaip žmogus bus nubaustas – spręs teismas. Psichinę negalią turintys žmonės yra tokie patys, kaip ir sveikieji“, – į klausimą, ką turėtų daryti žmogus, kenčiantis nuo psichinę negalią turinčiojo, atsakė Utenos psichikos sveikatos centro gydytoja, nepanorusi atskleisti savo pavardės. Jos manymu, visų pirma reikėtų bijoti sveikų žmonių, kurie daug dažniau ką nors suspardo, sumuša ar net užmuša. Jei po atliktos ekspertizės nustatomas neįgalumas, asmuo yra priverstinai gydomas psichiatrijos ligoninėje.
 
 „Mano darbo praktikoje visiškai neveiksnių ligonių yra labai nedaug. ES labai žiūrima į visų piliečių teises. Lygiai taip pat atsižvelgiama ir į psichinę negalią turinčių žmonių teises“, – tikino psichiatrė.
 
 

Per mėnesį – iki 10 iškvietimų

 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Vaidoto Žilio teigimu, per mėnesį policija gauna iki 10 iškvietimų dėl psichinę negalią turinčių asmenų veiksmų. „Tai labai priklauso ir nuo mėnulio fazės – per dieną pasitaiko net trys iškvietimai, būna, kad ramu dvi ar tris savaites. Praktika rodo, kad didžioji dalis iškvietimų – dėl tų pačių asmenų elgesio“, – sako pareigūnas. Baimindamiesi dėl sveikatai ar gyvybei gresiančio pavojaus, žmonės pagalbos dažniausiai kreipiasi į policiją ar medikus. Jeigu taip atsitinka, policijos pareigūnų lydimas agresyvus asmuo priverstinai vežamas gydyti.
 
 Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas V. Žilys sakė, kad jis neprisimena nė vieno atvejo, kad žmogus stipriai nukentėtų nuo nestabilios psichikos asmens. „Negaliu prisiminti atvejo, kad žmogus būtų švaistęsis su ginklu, peiliu ir pan.“, – tvirtina.
 
 Apie pavojų keliantį asmenį gyventojai nedelsdami turėtų pranešti policininkams, kurie sutramdys įsisiautėjusį asmenį ar, esant reikalui, palydės į gydymo įstaigą. „Jeigu žmogui iškyla realus pavojus – reikia gintis. Žmonės sureaguoja įvairiai: vieni skambina medikams, kiti – trumpuoju Bendrosios pagalbos telefono numeriu 112. Šiuo atveju nėra griežtai nustatyta, kur skambinti – į skambučius reaguoja tiek medikai, tiek pareigūnai“, – sakė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Vaidotas Žilys.
 
 
 Daiva Satkauskaitė