Rudeniškos saulės nušviesta graži miško laukymė, žalių pušų ir geltonais lapais pasidabinusių beržų kontrastas, smagi ir tuo pat metu graudinga liaudies muzika, laužas, dainos, pasakojimai, šokiai, žaidimai... Ir dar žodžiais nenusakoma visų – festivalio dalyvių ir žiūrovų bendrystė. Viskas, ko reikia, kad rudens pradžios savaitgalis taptų sielos atgaiva ir gerų emocijų užtaisu tolesniems darbams.

- Festivalį pradžioje norėjome daryti Surdegio stotelėje, tad jam net ir pavadinimą – XVI amžiuje šio miestelio naudotą vardą parinkome, Tačiau, kaip pastebėjote, siaurajame geležinkelyje vyksta intensyvus renovacijos darbai, tad pasirinkome įprastą mūsų švenčių vietą – Rekstinio miško laukymę, - „Šileliui“ pasakojo Siauruko direktorius Gintaras Kerbedis, pirmasis pasitikęs ir paskutinis išlydėjęs į 7 traukinio vagonus vos tilpusius festivalio dalyvius ir žiūrovus.

Festivalis „Surdagos2010“, kurį šmaikščiai ir išradingai vedė Anykščių kultūros centro etnografė Regina Stumburienė, nesibaigė tik planuotoje miško laukymėje. Visą kelionę atgal į Anykščius Siauruko vagonuose skambėjo muzika ir bendros dainos. Panorusiems vagonuose ir pašokti, G. Kerbedis parodė ir saugiausią šokio traukinyje būdą – šokti linguojant ir visus judesius nukreipiant važiavimo kryptimi ir tik „gink Dieve“, nelinguojant į šonus – kitaip antrą šimtmetį skaičiuojančio traukinuko bėgiai tokios linksmybės neišlaikytų...

Audronė PAJARSKIENĖ

silelis.res.lt inf.