Sausio 13-osios atminimo medalis, ministerijų, savivaldybių garbės ženklai, Lietuvos krepšinio federacijos medalis, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, LR priėmimo į NATO atminimo, Lietuvos šaulių sąjungos ženklai – autoriaus darbų kolekcijoje dešimtys įvairioms institucijoms sukurtų medalių.

Prieš šešetą metų, laimėjęs policininkų aprangos kūrimo konkursą, N. Treinys „aprengė“ Lietuvos policijos pareigūnus, dabar savo eilės laukia šauliai.

Per du kūrybinio darbo dešimtmečius, tai pirmoji autoriaus paroda.

„Jaučiuosi kaip krepšininkas, laimėjęs bronzą“, – per parodos atidarymą sakė dailininkas. – Tai parodai aš niekaip nesiryždavau. Darbų lyg ir daug padaryta, bet vis tas utenietiškas kuklumas neleido to daryti, vis galvojau, kad dar gausiu užsakymą, kurį negėda bus parodyti. Parodą simboliškai pavadinau „Miestui ir Valstybei“, nes šie darbai jiems ir dedikuoti“.

Sukūręs Utenos miesto reprezentacinius objektus – miesto garbės piliečio ženklą, tarybos narių ženklelius, mero grandinę, darbų autorius netrukus sulaukė analogiškų užsakymų iš Ukmergės, Zarasų, kitų rajonų savivaldybių.

N. Treinys gimė ir augo Utenoje, studijuojant Vilniaus Dailės akademijoje prasidėję svarbūs įvykiai valstybėje buvo ne mažiau svarbūs dailininko gyvenime. Taip jau atsitiko, kad teko užsitarnauti paties sukurtus apdovanojimus.

Nerijus – vienas iš pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos savanorių, patriotas, stojęs prie valstybės kūrimosi ištakų, buvo apdovanotas Sausio 13-osios, Parlamento gynėjo garbės ženklais. „Ir dar kokiais keturiais apdovanojimais, kuriuos esu pats nusipaišęs“, – juokiasi.

Nesvarbu, apdovanojimas gautas už ilgametį darbą, žygdarbį ar už „naivųjį“ patriotizmą – dažnai gavėjui jis vienintelis, todėl autorius neslepia, kad kurti ženklus – atsakingas darbas.

„Man, kaip dailininkui, tenka atsakinga funkcija, padaryti tokį daiktą, kurį žmogus savo gyvenime galbūt gaus tik vieną. Jis pagerbiamas tarsi mažu paminklu, įvertinančiu kažkokį įvykį ar nuopelnus. Ir aišku, žmogus turi jaustis taip, kad gavo patį gražiausią apdovanojimą. Sunku išvengti kai kurių elementų pasikartojimų ženkluose, bet per kūrybines kančias kažkas gaunasi“, – kalbėjo uteniškis.

Ne visi jo darbai buvo eksponuojami po stiklu. Vienas iš apdovanojimų – Utenos garbės piliečio ženklas, žibėjo ant buvusio „Saulės“ gimnazijos direktoriaus Vytauto Puodžiuko krūtinės.

„Nerijus sėdėjo mokyklos suole, o aš buvau jo viršininkas, bet tada dar negalvojau, kad jis bus mano žentas... Jau nuo tų laikų jis daug padėjo mokyklai, buvo aktyvus ir tikras originalas. Prisimenu, dar tarybiniais laikais mokytoja liepė vaikams parašyti rašinį apie komunizmą. Tai jis tokį trumpą parašė: „Apie komunizmą jau tiek prirašyta, kad man nebėra ką daugiau pasakyti“ ir atidavė sąsiuvinį...“ – Utenos garbės pilietis džiaugėsi, kad žentas vis tik netapo rašytoju.

Į parodos atidarymą susirinko Nerijaus Treinio draugai ir artimieji, mokytojai. Autorius sakė labiausiai esąs dėkingas ryškiausiam savo darbų įkvėpėjui – tėčiui, kurio jau nebėra.

Seimo narys Edmundas Pupinis stebėjosi, kad paroda dar nebuvo eksponuojama Seime ir siūlė artimiausius metu tai padaryti, nes žmonėms, kurie gavo apdovanojimų, būsią įdomu susipažinti su jų kūrėju.

Parodos autorių sveikino buvęs apskrities vadovas Egidijus Puodžiukas. „Tas ženklas, kuriame trys ąžuolo lapai, nudažyti Lietuvos vėliavos spalvomis ir užrašu „Pilietis. Tauta. Valstybė.“, ko gero, labiausiai atspindi tave, nes esi pilietiškas, tautiškas, tau svarbu, kas dedasi valstybėje...“ – linkėdamas autoriui kūrybinės sėkmės sakė E. Puodžiukas.

Kristina Sakaitė

utenoszinios.lt inf.