Šiemet iš Lietuvos kelių namo niekada nebesugrįšiantiems lapkričio 21-ąją reikėjo uždegti daugiau negu 260 žvakučių.

Kelias – neatskiriama bendrabūvio vieta

Vien praėjusią savaitę – lapkričio 12–18 dienomis, Lietuvos keliuose per užregistruotus 92 eismo įvykius žuvo 1 vairuotojas, 1 keleivis, 2 pėstieji ir 1 dviratininkas – iš viso 5 žmonės. Dar 111 sužeista. Trijų nelaimių kaltininkai – neblaivūs vairuotojai.

Kelias yra neatskiriama mūsų bendrabūvio vieta. Kiekvienas eismo dalyvis yra atsakingas už savo, kito žmogaus gyvybę, sveikatą. Nei vienam nesuteikta teisė pralieti savo ar kito žmogaus kraują, sukelti skausmą bei kančias. „Tebūna kelias mus vienijanti vieta, kurioje bendrautume, suartėtume su kitais žmonėmis, įsitrauktume į bendruomenę. Būdami paslaugūs, gerbtume, saugotume vienas kitą, teiktume nesavanaudišką pagalbą tam, kuriam to reikia, rodytume gailestingos meilės ir svetingumo pavyzdį“, – minint žuvusius eismo įvykiuose sakė policijos kapelionas Aušvydas Belickas.

Nusikaltimui bausmės neadekvačios

Gražūs, prasmingi ir išmintingi kunigo žodžiai pasiekia ir suvirpina ne visus. Ne tik save su dievais sutapatinusius, visuomenę niekinančius, per gyvenvietes, kitose pavojingose vietose dideliu greičiu važinėjančius, iš burnos alkoholio garų debesis pučiančius seimūnus, kitus „valdžiažmogius“, bet ir kelių eismą prižiūrėti, eismo dalyvių saugumą, gyvybę ir sveikatą užtikrinti privalančius policijos pareigūnus, kartais meiliai „keliukais“ vadinamus angelus sargus. Pareigūnų nuodėmės, jei jos jų sukeltame eismo įvykyje apšlakstytos žuvusių vaikų, jų tėvų arba senelių krauju, visuomenėje visada sulaukia didelio rezonanso, yra akylai tarsi per padidinamąjį stiklą stebimos, vertinamos bei komentuojamos.

Stengdamiesi išvengti atsakomybės už dėl jų kaltės žuvusias aukas, įstatymų plonybes išmanantys pareigūnai, padedant kolegoms, kitiems teisingumą vykdyti privalančių institucijų atstovams, neretai įžūliai tyčiojasi ir iš aukų, ir iš jų artimųjų. Gal tik už gimnazistus jaunesni vaikai nežino ir neprisimena, kaip buvo manipuliuojama įstatymais Skuodo tragedijos atveju, kai tik visuomenei spaudžiant ir reikalaujant teisingumo įkaušusiam ir tris mažamečius vaikus mirtinai suvažinėjusiam policininkui Sauliui Paulikui atsakomybės išvengti nepavyko. Dabar savo cinizmą, nužmogėjimo laipsnį jis demonstruoja iš bausmės atlikimo vietos, aukų artimiesiems retsykiais siuntinėdamas po 9–10 litų, nes kiti jo gaunami pinigai jam reikalingi rūkalams, skanesniam maistui...

Pamiršo, kad policininkas – ne Viešpats

Nemažesniu nužmogėjimu, panieka visuomenei, buvusiems kolegoms ir net vaikystėje kartu žaidusiems bendraamžiams trykšta ir kitame Lietuvos krašte siautėjęs, save visagaliu dievuku laikęs buvęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių eismo priežiūros būrio patrulis Robertas Strolia. Prieš metus, lapkričio 18 dieną, Kupiškio rajone tarp Migonių ir Nociūnų kaimų jis automobiliu partrenkė buvusius savo kaimynus, tų kaimų sodiečius: 58-erių Marę Alvyrą Leikaitę ir 50-metį Petrą Vanagą (apie tai buvo rašyta 2009 m. „Utenos dienos“ Nr. 132 straipsnyje „Utenos policijos patrulis įtariamas nusikaltimu“ – aut. past.), kuriems būtinos pagalbos nesuteikė, o apie įvykį niekam nepranešė. Policininkas nurūko iš įvykio vietos, paslėpė ir ėmėsi skubiai remontuoti apdaužytą automobilį. Kol buvo pastebėtos avarijos aukos, atvyko iškviesti medikai ir pareigūnai, vyras jau buvo miręs. Ne iš karto tamsoje buvo pastebėta už kelių metrų žolėje gulėjusi ir aimanavusi moteris. Vežama į ligoninę, ji užgeso. Ekspertų išvadoje teigiama, jog laiku suteikus medicinos pagalbą, ji galėjo likti gyva.

Ratuoto žmogžudžio pasakomis netikėjo nei kaimynai, nei teisėjai

Šiemet, lygiai po metų, lapkričio 18 dieną Kupiškio rajono apylinkės teisme buvęs kelių policininkas išgirdo nuosprendį – jis siunčiamas 3 metams į atvirą koloniją ir turės sumokėti 5 850 litų baudą. Minėdami sodiečių žūties metines ir degdami žvakutes praėjusį sekmadienį – Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti, žuvusiųjų artimieji, kaimynai ir kiti sodiečiai kritiškai vertino teismo sprendimą. „Aukų, paprastų žmonių gyvybė Lietuvoje nuvertinta. Jei kuris iš žuvusiųjų būtų taip pat suvažinėjęs, be pagalbos mirti palikęs du policininkus, jų, teisėjo arba kokio įtakingo ar turtingo veikėjo giminaičius, vargu ar būtų atsipirkęs trejų metų trukmės poilsiu atviroje kolonijoje ir simboline, nė 6 tūkstančių litų nesiekiančia baudele. Vien neturtinės žalos atlyginimui būtų milijonus priteisę. Varnas varnui akies nekerta. Korupcija ir nieko daugiau“, – piktinosi ratuotą žmogžudį nuo mažens pažįstantys, jo pomėgį vairuoti išgėrus liudijantys Migonių, Nociūnų, kitų aplinkinių kaimų sodiečiai. Kad tą lemtingą vakarą R. Strolia išvažiavo neblaivus, prieš metus šių eilučių autoriui tvirtino ne tik kai kurie sodiečiai, bet ir R. Strolios motina. „Nepaklausė. Sakiau jam – nerizikuok, nevažiuok šiandien, pamiegosi ir rytą parvažiuosi...“, – tvirtino Aldona Strolienė.

Nužmogėjimas uniformos neturi

Apibūdindami pavaldinį, Utenos AVPK viršininko pavaduotojai Vytautas Vaiškūnas ir Kęstutis Mikalauskas griežtai laikėsi nekaltumo prezumpcijos ir buvo lakoniški. „R. Strolia policijoje dirbo nuo 1991 metų. Buvo ne kartą skatintas ir baustas. Galiojančių nuobaudų neturi. Jei teismas pripažins jį kaltu, policijoje jis daugiau nebedirbs“, – neprabėgus nė savaitei po įvykio, sakė komisarai. „Kasdien vykdome pareigūnų mokymus ir prevencinę veiklą. Atlikome daugybę gerų darbų. Bet vienas neatsakingas poelgis ilgam juos nubraukia, menkina policijos pareigūnų autoritetą visuomenėje. Nuo R. Strolios atsiribojome, policijoje jis daugiau nebedirba, yra atleistas“, – po tarnybinio patikrinimo apgailestavo ir Utenos AVPK viršininkas Linas Pernavas. „Įstatymas galioja visiems vienodai. Ir nesvarbu, ar avariją padarė santechnikas, kitas paprastas mirtingasis, ar policijos pareigūnas. Pareigūnai visose gyvenimo situacijose privalo nepamiršti, kas jie tokie, ir elgtis garbingai. Visuomenė iš jų tikisi pagalbos ir paramos. Pabėgimas iš įvykio vietos yra netoleruotinas ir smerktinas. Nukentėjusiuosius įvykio vietoje be pagalbos palikęs žmogus turi atsakyti visu įstatymų griežtumu“, – R. Strolios poelgį komentavo Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Pažeidėjams – „kalėdinės“ nuolaidos

Degdami žvakeles žuvusiems eismo įvykiuose atminti ir dėdami į šuns dienas „lietuvišką“ teisingumą, taikomus dvejopus standartus, daugelis dar nebuvo girdėję, jog šių metų lapkričio 18 dieną, kai R. Stroliai buvo skaitomas nuosprendis, Seimas palaimino „kalėdines“ nuolaidas eismo pažeidėjams. Priimtose Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisose numatyta per pusę sumažinti baudas tiems pažeidėjams, kurie pusę paskirtos baudos geranoriškai sumokėtų per 10 dienų. Tokia nuolaida gali naudotis pažeidėjai, už kurių padarytą pažeidimą nenumatytas laisvės apribojimas ar teisių atėmimas, o bauda neviršija 3 tūkst. litų. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras aiškino, kad taip Lietuva eina į Vakarus. „Vakarų šalyse tai pasiteisino, nes nebereikia administravimo kaštų, kurie kartais būna didesni nei pati bauda“, – pataisas gynė seimūnas. Jam antrino ir Teisingumo ministras Remigijus Šimašius. „Nuo sausio 1-os bus galima viso to išvengti, pavyks sutaupyti ne tik pinigų. Laimės ir policija. Jai reikės rečiau siųsti pareigūnus į administracinių ginčų komisijas, nebereikės važinėti ir blokuoti automobilių ratų...(pakaks tik nuotraukos – aut. past.)“, – tikino ministras.

Šarūnas Preikšas

utenos-diena.lt inf.