Vien Utenos rajone 182 iš jų užima daugiau kaip 4 302 ha ploto. Dar beveik 300 ha sodiečiai nei aria, nei sėja, tik meškerykočiais bado, tinklaičiais „purena“ apie trylika tvenkinių tupinėdami. Jei pridėsime šimtus kilometrų čiurlenančių arba ramiai vandenį plukdančių tuziną (12) upių ir upelių, galime drąsiai teigti: uteniškiai vandens turi pakankamai. Deja, nei teisėti žvejai, nei brakonieriai to paties negali pasakyti apie žuvį. Vertinant santykinai, iš vandens telkinių ji nyksta ko gero nė kiek ne lėčiau negu lietuvaičiai iš gimtojo krašto.

Kad neišnyktų ežeruose žuvys

Kad netektų padžiauti dantų ant lentynos, visų akivaizdoje ir panosėje neišnyktų, neužželtų ir neužaktų aplinką puošiantys ežerai, aktyviausi ir veikliausi aukštaičiai susibūrė į Utenos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę (UŽRVVG). Nors ji įregistruota tik prieš pusantrų metų, tačiau entuziastai jau spėjo išanalizuoti socialinę, ekonominę situaciją, gyventojų poreikius, pasidairyti, užmegzti bendradarbiavimo gijas su kolegomis, dabar jau partneriais kituose Lietuvos regionuose, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Ką pamatė ir išmoko, vietiniams gyventojams pasakojo, žiniomis dalijosi rajono seniūnijose organizuotuose mokomuosiuose seminaruose. Susibėgta net rajoninėje konferencijoje, kurioje rūpimais klausimais diskutuota su įtakingais, kompetentingais valdžios, vyriausybės, savivaldybės atstovais.

Supranta, nori, bet patys negali

Europos Komisija ežeringą Utenos kraštą pripažino žuvininkystės regionu. Tačiau UŽRVVG nariai suprato, kad Utenos rajono konkurencingu ir patraukliu Lietuvos žuvininkystės kampeliu savo jėgomis nepadarys. „Matėme, kad reikia įžuvinti, išvalyti vandens augmenija užaugančius, ankančius ir dumblėjančius ežerus. Šiems darbams atlikti reikia daug lėšų. Esame dėkingi Utenos regiono bendruomenės fondo vadovei Jolitai Umbrasienei. Ji parodė mums kelią, kaip galėtume pritraukti Europos žuvininkystės fondo investicijų“, – pasakojo UŽRVVG valdybos pirmininkas, biologas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus medžioklės žinovas-žuvininkas Jonas Janušauskas. Kad prasimanytų lėšų, vietos veiklos grupė pasitelkė į pagalbą vietinius gyventojus, savivaldybės atstovus, mokslininkus ir rengė strategiją, kaip, panaudojus turimus gamtos ir žmogiškuosius išteklius bei pinigines lėšas, būtų galima pasiekti norimų rezultatų.

Kad žinotų, kaip žvejoti žuvį ir ES lėšas

Rugsėjo pabaigoje UŽRVVG nariai, kiti suinteresuoti asmenys, valdžios atstovai ir žurnalistai rinkosi Utenos verslo informacijos centre. „Šiandien susipažinsime ir aptarsime jau parengtą Utenos krašto žuvininkystės strategiją „Tvari žuvininkystės plėtra Utenos rajone 2007–2013 m.“. Kad ežerų įžuvinimas, žuvų veisimas yra perspektyvus bei naudingas dalykas, ir pats įsitikinau. Valgiau vieno Švenčionių rajono politiko ežere įveistus ir išaugintus, va, tokius – rankos bicepsų storio ungurius...“, – susirinkusiuosius nevalingai ryti seiles privertė konferenciją pradėjęs „Utenos dienos“ redaktorius Vytautas Ridikas.

Pasak UŽRVVG konsultantės J. Umbrasienės, norima, kad kraštiečiai žinotų, kokios gali būti perspektyvos, ką reikia daryti, kokias lėšų sumas gali gauti vietos bendruomenės bei verslininkai ir kaip jie jas turėtų racionaliausiai panaudoti, kad jų vandens telkiniai taptų gražesniais, patrauklesniais, žuvimi knibždančiais. „Žemės ūkio ministerijos atstovas klausė, kodėl nenaudojame pirmos arba antros ES paramos krypties? Beveik neturime įmonių, kurios galėtų šioms kryptims teikti paraiškas. Reikia, kad iš dabartinėje strategijoje numatomų mažų lėšų suaktyvėtų žmonės, įsteigtų daugiau įmonių. Tada bus galima ir dėl pirmųjų krypčių kreiptis, gauti žymiai didesnes lėšas. Reikia, kad ir valdžia mus pamatytų, keistų savo klaidingą požiūrį. Juk neteisinga, kai prioritetu jie laiko Klaipėdos regiono žuvininkus...“, – šypsodamasi regiono žuvininkystės intensyvinimo strategiją, vietos veiklos grupės pasiekimus bei nuveiktus darbus pristatė UŽRVVG konsultantė.

Apie žuvininkystę ginčysis ir seimūnai

„Smagu, kai mūsų ežeringame krašte žmonės kažką daro. Resursai tikrai nėra visai išnaudoti. Padirbėti teks ir Seimui“, – tikino konferencijoje dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Parlamentaras žadėjo pasistengti, kad teisiškai būtų sureguliuota verslinė ir mėgėjiška žvejyba, ne tik dirbtiniai, bet ir natūralūs, atviri vandens telkiniai turėtų šeimininkus, būtų žinoma, kas, kur ir ką veisia bei kas, ko ir kiek sugauna. Pasak Seimo nario, dabar verslininkai ir mėgėjai kaltina vieni kitus, kad vieni arba kiti pagauna daugiau žuvies. Reikia, kad ežerus administruojantieji ne tik gaudytų, bet ir veistų žuvį, rūpintųsi ežeru, užtikrintų darnų žuvininkystės ciklą. „Bandysime ginčytis komitete, siekti, jog visi vandens telkiniai turėtų šeimininkus, o šie turėtų įstatyminį pagrindą jų administruojamame vandens telkinyje reguliuoti žuvies gaudymo bei veisimo rūšis ir kiekius, duoti leidimus žvejybai už nusipirktus bilietus ar kokiu kitu pagrindu. Normaliai reguliuojant, būtų galima atgaivinti savivaisos principą, pasiekti savaiminį ežerų įsižuvinimą. Neišnaudotos ir kaimo turizmo projektų vykdytojų galimybės. Jie galėtų glaudžiau bendradarbiauti su greta esančių ežerų administratoriais, efektyviau išnaudoti ne tik abipusiškai, bet ir kitiems tų vietovių lankytojams naudingas galimybes bei perspektyvas“, – mintimis dalijosi parlamentaras.

Klausantis UŽRVVG valdybos pirmininko J. Janušausko apie natūralią biologinę melioraciją, kai užželiančių ežerų melioratoriais bus „įdarbinamos“ augalėdės žuvys, kurios žymiai pigiau ir greičiau valys, gaivins ankančius ežerus, arba J. Umbrasienės, apie naujas žuvies patiekalų kulinarinio paveldo knygas, ar Artūro Merkio, apie Ruklių kaime (Sudeikių sen.) jo sėkmingai auginamus afrikinius šamus, skleidėsi viltis, jog veiklių žmonių pastangomis Utenos kraštas ateityje taps patrauklesnis ir konkurencingesnis, jo pagražėję ežerai žuvies mėgėjams bus dosnesni.

Šarūnas PREIKŠAS

utenos-diena.lt inf.